Papildoma sekundė reikalinga todėl, kad Žemės sukimasis aplink savo ašį lėtėja – maždaug po 0,002 sekundės per parą. Kad būtų kompensuotas atsilikimas nuo atominių laikrodžių skaičiuojamo laiko, kartais tenka pridėti papildomą sekundę. Kitaip tariant, Žemės laikas tokiu veiksmu paveja atominį laiką.
„Dinozaurų epochoje para Žemėje trukdavo apie 23 val., – atkreipė dėmesį NASA Godardo kosminių skrydžių centro mokslininkas Danielis MacMillanas. – Lygiai 24 val. (arba 86 400 standartinių sekundžių) viena para Žemėje trukdavo 1820 m. Nuo tada para pailgėjo 2,5 milisekundės, o metai – gerokai daugiau.“
Šiemet Žemės laikas papildoma sekunde bus „pamaitinamas“ jau 26 kartą nuo 1972-ųjų.
„Skaičiuoti laiką tampa vis sudėtingiau, – paklaustas apie kompiuterinių laikrodžių sinchronizavimo problemą pripažino „Rackspace“ vyriausiasis technologijų specialistas Johnas Engatesas. – Taip yra todėl, kad ne visi papildomą sekundę prideda taip pat ar tuo pačiu momentu. Kai kuriose sistemose kompiuterinis laikrodis, užuot perėjęs prie kitos minutės, parodo 60-ąją sekundę. Kitose sistemose dukart parodoma 59-oji sekundė. Bėda ta, kad kompiuteris papildomą sekundę supranta kaip laiko skaičiavimą atgal, o tai gali sukelti sistemų sutrikimą.“
Štai 2012-aisiais kilo sunkumų, kai sistemas sutrikdė laiko keitimas – kai kuriuose serveriuose tai inicijavo padidėjusį aktyvumą. Kai kurios kompanijos, taip pat ir „Reddit“, „Yelp“ bei „LinkedIn“, pranešė apie sistemų sutrikimus.
Tačiau didžiausios bendrovės sako šių metų „šuolinei sekundei“ pasiruošusios.
Pavyzdžiui, „Google“ sekundės daleles pridėdavo ištisus metus, todėl staigaus sekundės šuolio „Google“ sistemoms atlikti nereikės.
„Mes su „šuolinėmis sekundėmis“ tvarkomės išmintingai, – tinklaraštyje pabrėžė „Google“ sistemų patikimumo inžinieriai Noah Maxwellas ir Michaelas Rothwellas. – Užuot ją pakartoję, mes tą pridėtinę sekundę ištisus metus naikiname palaipsniui – po trupinėlį.“
Tiesa, tai turi savų trūkumų.
„Birželio 30 d. vidudienį palaipsniui sekundę naikinančių sistemų laikrodžiai 0,5 sekundės atsiliks arba skubės, – aiškina „Network Time Protocol“ sistemos vyriausiasis specialistas Harlanas Stennas. – Tai reiškia, kad precizišku laiko skaičiavimu besivadovaujančios sistemos praras arba įgis pusę sekundės. O jei tuo metu jums bus atliekamos radioterapijos procedūros? Ar norėtumėte gauti puse sekundės ilgesnę arba trumpesnę radiacijos dozę?“
Kai kuriose šalyse, taip pat ir JAV, svarstoma galimybė atsisakyti „šuolinių sekundžių“ ir tiesiog leisti laikrodžiams atsilikti nuo atominio laiko. Tačiau tai reiškia, kad kažkada ateityje šių valstybių laikrodžiai atsiliks nebe sekunde, o 2–3 minutėmis (2100 m.) arba visu pusvalandžiu (2700 m.).
Kitos šalys, priešingai, nori vadovautis laiko perkėlimo tradicija. Viena tokių – Jungtinė Karalystė, kurioje laikas skaičiuojamas pagal Grinvičo dienovidinį, t.y., pagal momentą, kada saulė kerta Grinvičo dienovidinį.
