Skaičiai ir faktai
* Šeštus metus iš eilės Lietuva išlaiko lyderės pozicijas Europoje pagal šviesolaidžio interneto tinklo skvarbą. Pasaulyje mūsų šalis užima aštuntąją vietą („FTTH Council Europe“ 2015 m. ataskaita).
* Lietuva turi greičiausią „WiFi“ internetą pasaulyje, vidutinis parsisiuntimo greitis siekia 15,4 Mb/sek. („Rotten WiFi“ 2014 m. gruodžio ataskaita).
* Lietuvoje šiuo metu yra apie 3000 „Teo Wi-Fi“ taškų, o per mėnesį per juos atsisiųsta 47 TB duomenų. Tokio duomenų kiekio užtektų 12 metų be pertraukos išmaniuoju telefonu žiūrėti „YouTube“ vaizdo įrašus internetu.
Kitokia kitokio vadovo darbo pradžia
„2013 metais mano darbas Ukrainoje kaip tik ėjo į pabaigą, kai vieną dieną sulaukiau skambučio su pasiūlymu. Žodžiai buvo maždaug tokie: „Yra pasiūlymas, kurio gali būti sunku atsisakyti.“ Pamaniau – sako žmogus, kuris žino, reikia bent jau paklausyti“, – kelią į dabartines pareigas prisiminė K.Šliužas.
Būtent nežinomybės trauka ir nulėmė pasirinkimą. Taip prieš 18 mėnesių „Teo“ atsirado naujas generalinis direktorius.
„Teo“ yra kompleksiškas verslas, mūsų rinkos mastu gana didelė įmonė, apie kurią Lietuvoje kiekvienas turi nuomonę. Vos ne kaip apie krepšinį – visi žino, kas gerai ir kodėl blogai. Todėl vos atėjęs pasakiau, kad apvažiuosiu visus didžiuosius biurus. Niekas netikėjo, bet per mėnesį apvažiavau, paspaudžiau ranką gal 1500 kartų ir klausiau, ką žmonės kalba“, – pasakojo bendrovės vadovas.
Anot jo, darbuotojai klausinėjo labai atsargiai, kalbėjo aptakiai ir nuolat reikėjo nutraukti tvyrančią tylą. Daugiau pavykdavo suprasti iš to, ko žmonės nepasakydavo, nei iš to, ką kalbėjo.
„Praėjo pusantrų metų ir matau nerealią energetiką. Neseniai buvo susitikimas su 150 vadovų ir nieko nereikėjo niekuo įtikinėti. Idėjos iš apačios tiesiog plūsta – darome viena ir kita, reikia taip ir taip. Žmonės įsijautė.
Pavyko leisti jiems daryti kur kas daugiau, nei darė iki tol. Tokio dydžio įmonėje nepriiminėsi sprendimų už visus, žmonės turi būti savarankiški, patys spręsti ir patogiai jaustis tai darydami. O tam pirmiausia reikia, kad žmonės darytų tai, kas jiems geriausiai sekasi“, – sakė K.Šliužas.
Kas pakeis dangoraižį ir lietuvį?
Kol kas pagrindinis „Teo“ biuras įsikūręs viename aukščiausių Vilniaus dangoraižių, tačiau K.Šliužas tvirtino, kad žmonės noriau dirba ne biure, todėl reikia laisvesnių, demokratiškesnių patalpų.
„Praėjusią savaitę sulaukiau konkretaus pavyzdžio – vieno padalinio pardavėjai pasakė, kad jiems nereikia tiek darbo vietų, pakanka pusės turimų, bet gal geriau tą erdvę įsirengti taip, kaip jiems patogiau. Šaunu! Dabar kalbame su rangovais, koks galėtų būti mūsų naujasis biuras, ir po keleto metų jis tikrai bus visai kitoks. Su labai daug atviros erdvės ir daug mažiau aukštų“, – tvirtino „Teo“ generalinis direktorius.
Grįžęs į Vilnių po ilgų kelionių K.Šliužas suvokė, kad ką nors gera nuveikti namuose labai smagu ir tai didelis emocinis privalumas, o gyvenimo kokybė čia tiesiog fantastiška.
Tiesa, jis pastebėjo vieną bendrą lietuvių ir ukrainiečių savybę, kuri džiugino kiek mažiau.
„Labiau išsivysčiusioje rinkoje ateini pas klientą ir sakai: „Turiu gerą idėją – štai verslo modelis, skaičiai, investuojame tiek, gausime tiek.“ Ten žmogus pasiskaičiuos, o jeigu susidomės, pirmiausia klaus, ar niekam to nesiūlei, ar jis bus pirmas.
O Lietuvoje ir Ukrainoje pirmasis klausimas dažniausiai būna kitoks: „Klausyk, jei tai tokia gera idėja, kodėl niekas jos nedaro?“ Visiškai kitoks požiūris. Ten didžiulis veržimasis daryti, o čia refleksija – gal nedaryti, nes... Nors jaunesnioji karta jau turi kitokį požiūrį“, – aiškino K.Šliužas.
Šviesi šviesolaidžio ateitis
Iki 2003 metų tuomečiam „Lietuvos telekomui“ vadovavo kompaniją reformavęs suomis Tapio Paarma. Jo nekentė visi, tačiau jo nuveiktais darbais dabar visi negali atsidžiaugti. Kaip išsaugoti klientus ir lyderio poziciją vis greitėjant ir pingant mobiliajam internetui?
„Dabar niekas nesvarsto, kur kokį laidą nutiesti. Svarbiausia – kokią paslaugą jis gali suteikti, kokią vertę klientui sukurti ir už kiek tai galima parduoti.
Kiekviena technologija turi savo vietą ir sakyti, kad jei ateina 5G, tai šviesolaidžio interneto nebeliks, klaidinga. Buvo prognozių, kad plokštelės nužudys muzikantus, o pasauliui reikės tik penkių kompiuterių.
Žmogui nesvarbu, ar jis naudosis mobiliuoju, ar belaidžiu internetu. Tačiau kiekviena technologija turi savo panaudojimo ribas, lieka susidėlioti, kur kuri stipresnė.
Yra kainos, persiunčiamų duomenų kiekio skirtumas. Juk naršymas naujienų portale ir televizijos žiūrėjimas internete skiriasi“, – K.Šliužas visiškai nesutiko, kad mobilusis internetas grėsmingas šviesolaidžiui.
Jo nuomone, ateityje pagrindinė „Teo“ misija – būti jungiančiąja grandimi tarp vartotojo namų, darbo ir įvairių darbui bei poilsiui naudojamų įrenginių, su tuo susijusių paslaugų. Mūsų šalis šeštus metus iš eilės yra pirma Europoje pagal šviesolaidžio skvarbą. Ar ir toliau toji skvarba didės?
„Ir taip, ir ne. Infrastruktūros pristatyta daug, jos apkrova galėtų būti gerokai didesnė. Poreikis ką nors statyti nuo nulio natūraliai mažėja, reikia labiau susitelkti į esančios struktūros panaudojimą naujoms gyventojams, verslui, valstybei skirtoms paslaugoms.
Bet yra labai nemažai naujų gyvenviečių, reanimuojamos senos pramoninės zonos ir ten būtinai reikia tiesti, keisti senus laidus optiniais.
Statant bet kurį naują namą tiesiog privalu įrengti šviesolaidžių infrastruktūrą. Kiek šiais laikais žmonių rinktųsi butą, kuriame nėra šviesolaidžio ir jis nebus įvestas?“ – sakė „Teo“ vadovas.
Anot jo, kai atsirado pirmieji mobilieji telefonai, jie tiko tik skambinti ir girtis prieš tokio neturinčius kaimynus. Dabar tai – universalus kompiuteris mūsų kišenėje.
„Taip ir dėl laidų. Varinius pakeitė optika, kuri leidžia daryti kur kas daugiau. Viską lemia instrumentai, kuriuos prijungsime, – televizorius, serveris, vaizdo konferencijos įranga, stebėjimo sistemos. Tam šviesolaidis yra nepakeičiamas“, – įsitikinęs „Teo“ vadovas.
Televizija internetu: rinkis turinį – duosim kokybę
ES priėmus vieningos Europos skaitmeninės erdvės įstatymą, Lietuvos transliuotojai internete bus priversti konkuruoti su analogiškomis paslaugomis iš kitų ES šalių.
Kiekvienas užsinorėjęs galės prenumeruoti „Netflix“ ar HBO. Kaip tai paveiks lietuvišką televiziją internete?
„Visose rinkose visada reikia vietinės informacijos. Žmonės žiūri, kas šiandien įvyko mieste, šalyje, juos domina vietos žvaigždės, talentai, šou. O paskui jie jau pradeda rinktis kitus dalykus – pagal savo pomėgius.
Tuomet ir atsiranda noras turėti daugiau kanalų. Pažiūrėjus „Teo“ televizijos auditoriją, galima aiškiai pamatyti, kad pažintinis ir kitas specialus turinys turi gana didelę paklausą.
Dabar, kai yra techninės galimybės žiūrėti tai, ką nori, kada nori (mūsų televizija turi dviejų savaičių atmintį!), pastebime, kad žmonės kuria savo žiūrimų programų tinklelį pagal laidas, o ne pagal transliuojantį kanalą“, – aiškino K.Šliužas.
Ypač jaunesnioji karta žiūri televiziją būtent taip. Todėl, „Teo“ vadovo nuomone, bus ne tik „Netflix“ ar HBO, bet ir nemažai kitų tokio tipo platformų, iš kurių paimtas laidas žmonės įtrauks į žiūrimą tinklelį.
„Bet kuriuo atveju, norint tą turinį matyti kokybiškai, didele raiška, reikia greitai persiųsti labai daug duomenų. Jų naudojimas kiekvienais metais didėja 50 proc. Tam reikia geros interneto skvarbos ir greičio, ir mes tai turime“, – K.Šliužas paaiškino, kaip televizijos platformos ir jų konkurencija gerina „Teo“ verslą.
Ir nors vaizdo transliavimo internetu verslas dar labai naujas, interneto teikėjai ir turinio kūrėjai negali gyventi vienas be kito. O dabar juk ateina save vairuojančių automobilių ir prie interneto prijungtų kavinukų laikai.
Išmanieji namai – jau ne tik žodžiai
„Kol kas išmaniųjų namų idėja – tik užuomazgos stadijos. Žmonės nelabai supranta, ką tai reiškia, tačiau mėgsta daiktus, kuriais paprasta naudotis. Dažniausiai pirkėjus domina vienokios ar kitokios formos signalizacija ir stebėjimas.
Draugas turi įsidiegęs saugos kompanijos signalizaciją, bet pasikabino namie interneto kamerą. Dabar jei signalizacija suveikia, jis prisijungia prie kameros, pažiūri ir jei mato, kad tik musė praskrido, žino – važiuoti nereikia. Labai patogu.
Arba yra lemputės, kurių spalvą galima pakeisti mobiliuoju telefonu. Internetu valdomi elektros lizdai. Labai patogios lemputės su įrengtu belaidžio interneto retransliatoriumi.
Tokie išmanieji dalykai yra naudingi ir nesudėtingi, bet kol kas – labai ankstyva jų diegimo stadija. Tačiau kas pirmas nueis, tas ten ir įsitvirtins“, – kalbėjo K.Šliužas.
Na, o statistika rodo, kad populiariausia Lietuvoje išmaniųjų prekių grupė yra sveikatingumo įrenginiai.
Nors už biuro lango leidžiantis Saulei dar ilgai kalbėjome koks malonumas yra nubėgti 10 kilometrų ir kaip savo ranka piešti piešiniai atsidūrė ant biuro sienos, tai jau kita tema, kitam kartui.
