Seime klastojami dokumentai? Kalbėjo apie ratus, priėmė batus

2015 m. gegužės 20 d. 17:47
Gediminas Gasiulis
Seime net dažnas lankytojas gali pasiklysti, tačiau šioje įstaigoje yra dar klaidesnių dalykų už jos koridorius. Tai – biurokratinis įstatymų priėmimo procesas, kuris šįkart suklaidino ne tik įstatymo pakeitimo siūlymą įregistravusį parlamentarą, bet ir patarti komiteto nariams atvykusius ekspertus. Dėl to lieka neaišku, kaip Lietuvoje bus įgyvendinta interneto cenzūra.
Daugiau nuotraukų (1)
Keistenybės vyko trečiadienį, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) svarstant grupės parlamentarų pateiktus siūlymus dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų. Šiais pakeitimais, be kita ko, reglamentuojama internetinių lošimo svetainių veikla.
Seimas praėjusią savaitę atmetė siūlymus iš pataisų išbraukti reikalavimą interneto paslaugų tiekėjams blokuoti prieigą prie nelegaliai Lietuvoje paslaugas teikiančių azartinių lošimų svetainių. Prieš paskutinį etapą – įstatymo priėmimą – dar buvo galima teikti patikslinimus pagrindiniam komitetui, šiuo atveju tai buvo BFK. Parlamentaras Šarūnas Gustainis siūlė į įstatymą įtraukti patikslinimą, kokiomis konkrečiai priemonėmis Lietuvoje bus vykdoma interneto cenzūra.
Jis siūlė patikslinti, kad tinklalapiai būtų blokuojami naudojant interneto vardo blokavimą per DNS stotis (jos įvestą domeno pavadinimą keičia skaitmeniniu adresu), o šią tvarką nustatytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Į BFK posėdį atvykęs Š.Gustainis išklausė, kaip buvo svarstomas jo pateiktas siūlymas – tam pritarė ir Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT), ir Lošimų priežiūros tarnybos atstovai. Galiausiai komiteto nariai balsavo dėl visų Seimo narių siūlymų ir jiems pritarė bendru sutarimu.
Padėkojęs už pritarimą jo siūlymui, parlamentaras iškeliavo savais reikalais. „Po kurio laiko sulaukiau skambučio – pasirodo, buvo patvirtintas ne mano, o vieno iš komiteto narių siūlymas, kuriame neliko siūlymo esmės: konkretizuoti technines priemones“, – stebėjosi Š.Gustainis.
Ekspertas liko nesupratęs
Už ką konkrečiai balsavo ir ką patvirtino Seimo nariai, liko nesupratęs ir į posėdį pakviestas RRT ekspertas, Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjas Rytis Rainys.
„Mes pasisakome už tai, kad priemonės dėl prieigos apribojimo būtų konkretizuotos įstatyme, nes nuo tam pasitelktų priemonių lygio priklauso, kiek tai kainuos operatoriams, ar nuo to nenukentės paslaugų kokybė“, – teigė jis.
R.Rainys pastebėjo, kad numačius efektyvesnes, bet sudėtingesnes, technines tinklalapių blokavimo priemones, jų įgyvendinimas brangiai kainuotų, o visa tai galiausiai būtų perkelta ant klientų pečių. Be to, dėl vartotojų naršymo turinį tikrinančių priemonių padidėtų ryšio vėlinimas, o labiausiai dėl to vėlgi nukentėtų interneto naršytojai.
Kalbėdamas komitete, jis pabrėžė, kad, jei yra priimtas politinis sprendimas riboti interneto prieigą prie nelegalių tinklalapių, derėtų ir nustatyti konkrečias priemones. Savo kalboje jis kelis sykius aiškiai pakartojo, kad pritaria siūlymui įstatyme įrašyti blokavimą per DNS stotis. „Mes vertiname DNS priemonę kaip mažiausiai kontroversišką tinklų neutralumo aspektu, todėl toks tikslinimas projekte mums atrodo (keliantis) mažiausią riziką“ , – komiteto nariams kalbėjo R.Rainys.
Tačiau Lrytas.lt žurnalistui jis pripažino, kad liko nesupratęs, kam komiteto nariai pritarė. „Nesu tikras, ar DNS dalis buvo įtraukta, bet buvo balsuojama už visą paketą ir pritarta bendru sutarimu. Mano supratimu, turėjo ir joms pritarti“, – svarstė pašnekovas.
Kas išbraukė esmę?
Pasirodo, prieš pat BFK posėdį, antradienį, Š.Gustainio pateiktas siūlymas buvo pakoreguotas – iš jo išbrauktos konkrečios priemonės dėl prieigos prie tinklalapių blokavimo. Liko tik dalis, nurodanti, kad interneto cenzūros priemones Lietuvoje nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
BFK biuro patarėja Jolanta Dzikaitė paaiškino, kad išbraukti šią dalį nusprendė antradienį susirinkę išvadų rengėjai. Į šį susitikimą esą buvo kviestas ir siūlymo autorius, tačiau jis nepasirodė. „Komitetas pritarė išvadų rengėjų pasiūlymui, kurį ir turėjo komiteto nariai“, – sakė J.Dzikaitė.
Kur reikėjo gauti tuos „patikslintus“ išvadų rengėjų pasiūlymus? Anot J.Dzikaitės, į viešą komiteto posėdį atvykę nesusipratėliai ekspertai turėjo paprašyti šių dokumentų sekretorės. Ir per kelias minutes į juos įsigilinti.
Tiesa, antradienio susitikime dalyvavęs lobistas Šarūnas Frolenko BFK biuro darbuotojos teiginį paneigė. Anot jo, antradienio posėdžio metu buvo daug šnekėta apie Š.Gustainio pateiktus pasiūlymus, tačiau galiausiai nutarta dėl jų diskutuoti ir sprendimą priimti komitete.
Jis taip pat pastebėjo, kad trečiadienio BFK posėdyje kelis sykius buvo aiškiai pasakyta, kad kalbama būtent apie Š.Gustainio pateiktą siūlymą, o ne kokį nors redaguotą jo variantą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.