Įstatyme, be kita ko, nurodoma, kad Lošimų priežiūros tarnyba turės teisę IPT duoti privalomus nurodymus pašalinti prieglobos paslaugų tiekėjo saugomą informaciją arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti. Tokiu būdu siekiama apriboti nelegaliai veiklą Lietuvoje vykdančių ir mūsų šalyje mokesčių nemokančių lošimų organizatorių veiklą.
Toks, rodos, nekaltas reikalavimas sukėlė didelį IT sektoriaus dalyvių pasipiktinimą. Jiems nesuprantama, kaip įstatymas gali įpareigoti kažką daryti, nenurodant, kaip tai turėtų būti atliekama.
„Jei anksčiau buvo kalbama, kad perimsime latvišką ar estišką modelį, kai yra blokuojami DNS adresai, tai šiuo atveju priemonės nėra aprašytos. Aš įsivaizduoju, kad bus sakoma, jog tai yra paprastos priemonės, o realiai kiekvienas paslaugų tiekėjas turės dėti maksimaliai technologinių ir žmogiškųjų išteklių tam, kad kažką užblokuotų.
Iš pradžių bus juodieji sąrašai ir ieškosime paprastų priemonių juos blokuoti, o pastebėjus, kad tos priemonės neefektyvios, mes jau turėsime sekti vartotojų elgseną, kaupti informaciją apie tai, dešifruoti VPN paslaugas, kurios bus naudojamos tiems blokavimams apeiti... Automatiškai, IPT turės užsiimti savo vartotojų šnipinėjimu, kas yra nelogiška. Šiuo atveju mes giname kelių komercinių rinkos dalyvių interesus IPT rankomis, ir visa tai dar „apiformina“ Seimo nariai. Aš manau, kad tai yra interneto vartotojų, arba daugiau nei 3/4 Lietuvos žmonių, teisių pažeidinėjimas. Nejau jiems dabar bus nurodinėjama, kur jie gali lankytis, o kur – ne?“ – retoriškai klausė M.Pareščius.
Maža to, ribojimai būtų taikomi net neturint policijos, prokurorų ar tuo labiau teismo sankcijos – užteks lošimų prievaizdų nurodymo.
Visgi didžiausią pasipiktinimą IT sektoriaus atstovams kelia tai, kad įstatyme nėra nurodoma, kokias priemones IPT turės taikyti. Įstatymo pataisas svarstę Seimo komitetų atstovai puse lūpų užsiminė, kad galėtų būti taikomi estų ar latvių modeliai (t.y. tinklalapiai blokuojami per DNS serverius ar IP adresus). Tiesa, toks ribojimas būtų tolygus tvoros pastatymui vidury takelio – jei naudotojas menkai išprusęs ir sugeba eiti tik tiesiai, tinklalapio nepasieks, bet užtenka kelias minutes panaršyti internete, susirasti „Google“ DNS įrašus bei juos pritaikyti savo naršyklėje ir vėl visas internetas – lyg ranka pasiekiamas.
Paaiškėjus, kad taikomas blokavimas nepasiteisino, tektų imtis griežtesnių priemonių. Kiek jos galėtų kainuoti? Kas visa tai finansuotų? Šie klausimai lieka neatsakyti.
„Anksčiau jie pasakojo, kad IPT turės tas priemones įsidiegti, visa tai bus finansuojama. Dabar gi iš įstatymo visa tai ištrinama“, – sakė M.Pareščius.
IT ekspertas nuogąstavo, kad, pavykus įteisinti lošimų tinklalapių blokavimą, apetitas pradėtų augti. Internetinės prekybos svetainės („eBay“, „Amazon“), autorių teises pažeidžiantys tinklalapiai (Linkomanija.net, Filmai.in), galų gale – net informaciniai tinklalapiai ar „Youtube“.
„Aš kažkodėl manau, kad šis įstatymas yra pirmi žingsniai visuotinio sekimo ir blokavimo priemonėms atsirasti Lietuvoje. Aš to bijau. Aš labai džiaugčiausi, jei tai būtų netiesa, o mūsų nuogąstavimai būtų tik nuogąstavimai, bet ne realybė“, – sakė M.Pareščius.
