Pirmiausia norisi įmesti šiek tiek skepticizmo. Šiaip ar taip, visi alternatyvių operacinių sistemų mobiliesiems įrenginiams kūrėjai – „Firefox“, „Jolla“, tas pats „Ubuntu“ – šiais metais Barselonoje atrodo lyg užsikonservavę. Visų jų stendai ne tik įrengti praktiškai tose pat vietose, kaip pernai, bet ir atrodo identiškai. Todėl net baisu, kad užėjęs išgirsi tuos pačius pažadus apie tuoj ištiksiančią sėkmę, nes kas jau kas, o jie žino, ko reikia vartotojui.
Deja vu? „Ubuntu“ atstovas pamėgino išsklaidyti šį mano skepticizmą.
„Pagrindinis dalykas, kuo skiriamės nuo „Android“ ir „iOS“, tai, kad tose sistemose vartotojas, norėdamas gauti naudą, pirmiausia naudojasi programėlėmis, o „Ubuntu“ vartotojui reikiamą funkciją pateikia tiesiog ekrane. Todėl pagrindiniame telefono ekrane matote ne programėlių piktogramų mišką, o labiausiai jūsų naudojamas funkcijas. Vartotojas pats nusprendžia, ką nori čia turėti.
Taigi turime tą patį paslaugų kiekį, kaip ir kitos operacinės sistemos, tik jos vartotojui pateikiamos patogiau“, – iškart puolė aiškinti jų siūlomos sistemos privalumus „Canonical group Ltd.“ atstovas Cristianas Parrino.
„Pavyzdys: štai mano telefono muzikos puslapis. Čia viskas – ir mano įrenginyje esančios dainos, ir mano klausoma muzika iš „SoundCloud“, ir netoliese vykstantys koncertai iš „Soundkick“, muzika iš „Youtube“. Tiesiog galiu pasirinkti, kuriuos šaltinius naudosiu, ir visa tai bus mano muzikos skyrelyje. Tas pats ir kitoms sritims – pirmiausia gaunu norimą paslaugą, o ne ieškau programėlės“, – tęsė jis.
Idėja atrodo labai patraukli. Programėlės telefone vis tiek gali būti, tik rodomos jos vienoje eilutėje perbraukus per ekraną nuo krašto, o ir naudotis jomis ne taip svarbu.
Vienintelė bėda – visa tai toje pačioje vietoje man pasakojo prieš metus. Be to, tokiais pat privalumais giriasi ir „Firefox OS" telefonams kūrėjai. Tai suprantama – tiek viena, tiek kita sistema veikia tų pačių atvirojo kodo programų pagrindu. Bet kurgi telefonai?
„Mes nesiruošiame būti tik pigiausiuose įrenginiuose. Du gamintojai, „Meizu“ ir „BQ“, egzistuojančių savo „Android“ įrenginių pagrindu, jau gamina telefonus su „Ubuntu“. Šis „BQ“ kainuoja 169 eurus ir jį internetu galima nusipirkti visur Europoje.
Tai naujovė ir kol kas mūsų tikslas parduoti šiuos įrenginius tiems, kurie žino, ką perka: „Ubuntu“ bendruomenei, entuziastams bei eksperimentuotojams. Visi jie padeda sparčiai tobulinti sistemą. Įdomu tai, jog „Microsoft“ išleido 300 mln. dolerių tam, kad „Windows Phone“ atsirastų pirmas tūkstantis programėlių. Mes dar nebuvome pardavę nė vieno telefono, o jau turėjome daugiau negu 1000 programėlių, kurios mums visiškai nieko nekainavo. Štai ką reiškia draugauti su stipria kūrėjų bendruomene“, – sakė C.Parrino.
„Ubuntu" turi ir savo programėlių parduotuvę, ir alternatyvią joms paslaugų sistemą. Beje, jei jau prakalbome apie „Windows“ – juk „Ubuntu“ visų pirma yra atvirojo kodo sistema kompiuteriams. Ar tai reiškia, kad šios sistemos telefonai turi kompiuterio funkcijas?
„Kol kas – ne. Eime, parodysiu ateitį“, – sakė C.Parrino ir nusivedė mane prie staliuko su planšetėmis ir kompiuteriais.
„Jau turime planšetinį kompiuterį, kurį prijungus prie klaviatūros jis veikia kaip kompiuteris, o atjungus – kaip telefonas. Tas pats kodas gali veikti ir telefone, ir kompiuteryje ir planšetėje. Pirkėjams to dar nesiūlome, tačiau ateitis bus tokia. Ar „Windows 10“ kūrėjams metas pradėti nervintis? Taip! Visi mūsų įrenginiai iškart veikia kartu, o jų – ne“, – pastebėjo jis.
Štai toks skausmingas kirtis „Microsoft“ iš tų, kurie kuria nemokamas programas. O iš ko tokiu atveju tie „Ubuntu“ kūrėjai gyvena? Ima mokestį iš įrenginių gamintojų už programinės įrangos tiekimą bei aptarnavimą. O gamintojai uždirba, nes gauna teisę platinti programėles. Puiku. Lieka užtikrinti, kad kitais metais šiame stende nebūtų pasakojama ta pati istorija...
