Renginyje iš viso buvo pristatyta apie pusšimtį idėjų, ką įdomaus ir naudingo galima sukurti, naudojant renginiui atvertus nuasmenintus duomenis, kuriuos yra sukaupusi Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Ryšių reguliavimo tarnyba, Statistikos departamentas ir įvairios kitos institucijos.
Renginio dalyviai kone nepertraukiamai darbavosi 48 valandas, o finalą pasiekė septynios idėjos. Nugalėtoja, komisijos vertinimu, tapo komanda, kuri, panaudojusi internete rastas nuotraukas bei Vilniuje išdėstytų vaizdo kamerų fiksuojamus vaizdus, sukūrė žaidimą „Vilnius City Quiz“. Žaidėjams rodomi Vilniaus vaizdai, tačiau ne tokie, kokie pristatomi turistams skirtuose miestų giduose, o, pavyzdžiui, galerijų, barų, sankryžų nuotraukos. Žaidimo tikslas – atpažinti telefono ekrane matomas vietas.
Laimėtojų komandą sudarė trys programuotojai, reklamos specialistai ir verslo studentas iš Čekijos. Šią savaitę žaidimas bus įkeltas į programėlių parduotuves, tad parsisiųsti į savo išmaniuosius telefonus galės visi norintieji. Žaidimo kūrėjai jau ruošia ir monetizacijos modelį – turi kelis variantus, kaip, patobulinus žaidimą, iš jo būtų galima ir užsidirbti.
„Nusprendėme kurti žaidimą, o ne kitokią programą, nes tai mūsų komandai pasirodė gana smagus būdas panaudoti atvirus duomenis. Įvertinę jėgas supratome, kad galutinę žaidimo versiją pavyks sukurti per savaitgalį. Kol kas turime žaidimą, kuriame rodomi Vilniaus vaizdai. Artimiausiu metu tokį pat ketinama sukurti iš Kauno ir Prahos nuotraukų“, – pasakojo vienas iš komandos „Vilnius City Quiz“ narių Mikas Stankevičius.
Renginio metu taip pat buvo sukurtas programėlės, leidžiančios nustatyti giminystės ryšius tarp valstybinių įstaigų darbuotojų, prototipas; pasiūlyta, kaip tobulinti miesto dviračių nuomos bei kitų tinklų programas. Dėmesio ir pripažinimo sulaukė idėja, kaip pateikti detaliuosius miesto planus, kad juos lengvai suprastų ne tik architektai ar urbanistikos specialistai, bet ir visi kiti gyventojai.
„Renginiai, į kuriuos susirenka įvairiausių sričių profesionalai, studentai, buriasi į komandas ir dirba per naktis, kad pasiektų bendrą tikslą, yra puikus pavyzdys, kad esame aktyvi visuomenė – tik duok žmogui įrankius ir jis pasiūlys įvairių sprendimų, kaip palengvinti ir paįvairinti kasdienybę. Davus dar šiek tiek laiko, jis sugalvos, kaip tai paversti verslu“, – sakė VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Nocius.
Praėjusį savaitgalį sostinėje vykęs renginys buvo dalis tarptautinių Atvirų duomenų dirbtuvių „International Open Data Hackathon“, kurios vyko daugiau nei 30-yje pasaulio miestų. Pirmą kartą atvirų duomenų dirbtuvės Lietuvoje vyko 2013-aisiais. Jas organizavo programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai. Jie, kaip ir su atvirais duomenimis dirbančio startuolio „Place I Live“ kūrėjai, padėjo organizuoti ir šių metų renginį „Open Data Fest 2015“.
