Virusų mobiliesiems įrenginiams gamintojai nesnaudžia, todėl apsaugoti save reiktų jau dabar. Tik kaip? Mokėti ar nemokėti? Siųstis papildomas programėles ar pasitikėti operacinių sistemų gamintojais?
Tikrasis pavojus – ateityje
Kai apie išmaniuosius telefonus nebuvo pagalvojęs net Steve‘as Jobsas, įpratome, kad tai paprasta priemonė, skirta tik skambučiams bei žinutėms. Tačiau ir besivystant technologijoms supaprastintas požiūris į telefonus niekur nedingo.
Vienos populiariausių pasaulyje antivirusinių programų gamintojos „McAfee“ analitikai dar 2012-aisiais aptiko „Android“ operacinei sistemai sukurtų programų, kurios gali pavogti prisijungimus prie elektroninės bankininkystės sistemos vartotojui apie tai nieko nežinant. Tačiau iki šiol be pavienių atvejų nebuvo paplitusių mobiliesiems įrenginiams sukurtų virusų, darančių didelę žalą.
Daugelis mobiliųjų virusų kol kas primityvūs – pavyzdžiui, gali nuskaityti telefone esančius kontaktus ir juos perduoti trečiosioms šalims ar siųsti SMS žinutes tarptautiniams ar padidinto tarifo numeriams, tikintis užkrėsto telefono vartotojui ženkliai padidinti išlaidas už telekomunikacijų paslaugas.
Veikimo principas
Išmaniųjų telefonų operacinės sistemos veikia kiek kitaip nei kompiuterių. Kiekviena programėlė turi savo darbo aplinką ir jai neleidžiama pasiekti kitų aplikacijų duomenų – tai svarbus pranašumas prieš kompiuterius, kadangi programa negali būti žalinga tiesiog ją įdiegus. Tai tuo pačiu yra ir viena pagrindinių priežasčių, kodėl vis dar nesirūpiname antivirusinių programų diegimu mobiliuosiuose įrenginiuose.
„Apple“ operacinė sistema „iOS" turi dar vieną pranašumą – telefone gali būti įrašytos tik iš oficialios aplikacijų parduotuvės „App Store“ parsisiųstos programos, nebent įrenginys buvo „nulaužtas“ paties vartotojo.
Nesnaudžia ir „Google“: įmonė yra pristačiusi „Bouncer“ – tai sistema, kuri skanuoja „Google Play“ parduotuvėje esančias programėles bei jų kūrėjų profilius, aptinka kenkėjišką turinį ir jį ištrina. Tačiau tai negali būti laikoma absoliučia apsauga, kadangi „Bouncer“ gali ignoruoti šnipinėjimo ar agresyvių reklamos platformų programėles, kurios taip pat nėra pageidaujamos mobiliuosiuose įrenginiuose.
Šimtai milijonų besisaugojančių
„Google Play“ parduotuvėje populiariausios antivirusinės programėlės parsisiųstos nuo 100 iki 500 milijonų kartų ir yra vienos populiariausių bendrame programėlių kontekste. Dažniausiai programos būna nemokamos, tačiau kai kurios turi 30 dienų nemokamą išbandymo periodą ir vėliau prašo susimokėti, kitos suteikia elementariausias funkcijas nemokamai, o už papildomą apsaugą teks susimokėti mėnesio arba metų licencijos mokestį.
Keletas pavyzdžių:
„360 Security – Antivirus Boost“ yra visiškai nemokama. Ji tikrina visus telefono dokumentus ir juos ištrina, jei mano, kad tai gali būti grėsminga. Vienas didžiausių privalumų – ji taip pat suranda ir anksčiau buvusių, tačiau ištrintų, programėlių kenksmingus failus, jei jų yra likę.
„Anti-Virus“ nėra pati populiariausia, tačiau gali būti priskirta prie patikimesnių. Tiesa, ji nėra visiškai nemokama. Nemokamos funkcijos – tikrinti, ar telefone yra pavojingų, žalingų programėlių ir apsaugoti telefoną nuo sukčių. Mokamos – skambučių blokavimas ar apsauga internete. Kai kurios kitos programėlės šias paslaugas siūlo nemokamai. Pati brangiausia licencija kainuoja 100 JAV dolerių.
„AVAST Mobile Security“ siūlo, ko gero, daugiausia apsaugos priemonių. Už 15 JAV dolerių per metus be visų įprastų gausite ir ugniasienės bei realaus laiko apsaugos paslaugas. Didžiausia bėda – sunkiai suderinama su prastesnių techninių charakteristikų telefonais.
Apsaugoti nepralaužiamą
Dažnai manoma, kad „Apple“ įrenginiai yra patys saugiausi pasaulyje ir vartotojai yra apsaugoti nuo virusų. Tačiau kartais programišiams pavyksta sukurti tai, kas patiklesniems vartotojams gali pridaryti daug žalos, todėl ir „App Store“ parduotuvėje antivirusinių programėlių netrūksta, o populiarumu jos nesiskundžia.
„Lookout Mobile Security“ gali būti laikoma viena geriausių iš nemokamų programėlių. Ji tikrina įvairių tipų virusus, o aptikusi juos ištrina. Maža to, programėlė siūlo visišką interneto, taip pat ir el. pašto, apsaugos paslaugą, kai įrenginys prisijungęs prie „Wi-Fi" tinklo. Ši programėlė taip pat siūlo apsaugą nuo vagysčių, kuri leidžia sekti telefoną, kai jis pamestas arba apsaugotas.
„Norton Security“ skamba patikimai vien jau dėl savo vardo. Programėlė taip pat prieinama ir nemokamai, siūlo visas būdingiausias apsaugos paslaugas nuo virusų ir kitų kenkėjiškų programų. Taip pat yra apsauga nuo vagių.
„McFree Theart Intelligence Mobile“ pateko į populiariausių antivirusinių programų sąrašą 2014-aisiais. Jos išskirtinumas – ji nuolat informuoja vartotoją apie kenkėjiškas programas. Jei vartotojas nesiima veiksmų, programėlė pati puola rūpintis įrenginio saugumu.
Skirtingi poreikiai
Dauguma programėlių siūlo pagrindines apsaugos funkcijas nemokamai. Pažengusiems vartotojams toks sprendimas turėtų būti pakankamas, kadangi įsirašius keletą programėlių galima išgauti geriausią efektą nemokamai. Verta atkreipti dėmesį tik į tai, jog jos sparčiai iškrauna bateriją, todėl nepamirškite stebėti, kaip naudojimasis antivirusinėmis programėlėmis paveiks įrenginį.
Nelabai norintys vargti ar mąstyti, gali įsigyti ir licenciją, kad programėlė pasirūpintų viskuo už jus pačius. Tik atkreipkite dėmesį į siūlomas papildomas funkcijas – gal galite išsiversti ir be jų? Pavyzdžiui, SMS žinutėmis ateinančio brukalo, ko gero, dažnai negaunate, o išmanesniuose įrenginiuose vieną kartą žinutes įtraukus į juodąjį sąrašą, daugiau jų nebesulauksite. Taip pat ir su telefono apsauga nuo vagių: stebėti, kur yra jūsų telefonas, jį užrakinti ar net panaikinti duomenis įmanoma naudojant gamintojo įdiegtas programėles.
Iš kitos pusės, jei telefonu naudosis nepatyręs vartotojas arba jei aukščiausias įrenginio apsaugos lygis yra prioritetas (tarkim, jis naudojamas darbui ir turi svarbius prisijungimus prie vidinių sistemų), sutaupyti keletą eurų per mėnesį, rizikuojant saugumu, vargu ar apsimokėtų.
