DNB verslo plėtros tarnybos vadovas Tadas Sudnius buvo konkretus ir tiesus: taip, senoji jų programėlė buvo košmariška. Taip, kol kas mobiliosiomis programėlėmis naudojasi labai mažai bankų klientų. Taip, jų įdiegimas jokios naudos artimiausiu metu neduos. Ne, tai nereiškia, kad jų diegti nereikia. Jie tiki, kad sukūrė sprendimą, kuris pritrauks daugybę naujų vartotojų.
„Galime teigti, kad artimiausiu metu mobiliosios programėlės bankų veiklos beveik nepaveiks, dar porą metų galėtume drąsiai nieko nedaryti ir dėl to nė kiek nenukentėtume. Tačiau po dešimties metų toks dabartinis neveiklumas virstų katastrofa“, – į klausimą, kodėl kuria tas mobiliąsias programėles, jei jomis naudojasi tik 5 proc. lietuvių, o ir tie dažniausiai čia ne pinigus perveda, o tik sąskaitų likutį tikrinasi, atsakė T.Sudnius.
Atrodytų keista – planuojama, kad šiais metais Lietuvoje išmaniųjų telefonų pardavimai pavys Skandinaviją, kur jų parduodama 95 proc., 2015 m. pasaulyje išmanių nešiojamųjų įrenginių bus 8 kartu daugiau negu kompiuterių, o DNB užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa rodo tokį mažą mobiliosios bankininkystės populiarumą? Aišku, džiugu, kad interneto žiniasklaida nedaug nusileidžia pirmaujantiems socialiniams tinklams, tačiau vis tiek – kodėl ne tavo pinigai?
T.Sudnius tikina, kad suprato, kodėl taip yra, todėl jų programėle žmonės naudojasi kur kas aktyviau. Per mažiau nei tris mėnesius ji įdiegta į daugiau kaip 16 tūkst. įrenginių. Dar svarbiau, kad 70 proc. atsisiuntusiųjų aktyviai ja naudojasi – per mėnesį jungiasi prie banko mažiausiai 4 kartus.
„Norint, kad žmonės naudotųsi mobiliuoju banku, nepakanka tiesiog perkelti interneto banko į mobilųjį telefoną. Telefone suvedinėti visus tuos slaptažodžius pernelyg keblu, o ir visų funkcijų žmonėms nereikia. Todėl kurdami mobiliąją programėlę iškėlėme reikalavimą, kad ji būtų paprasta ir atliktų tai, ko žmonėms reikia.
Juk bankas atlieka daugybe funkcijų ir ne visos jos tiks mobiliajam telefonui. Konsultuotis dėl paskolos žmonės eis pas vadybininką, o štai galėdami mobiliuoju sužinoti pinigų likutį ar pervesti 20 eurų vaikui, džiaugsis“, – kalbėjo T.Sudnius.
Todėl buvo pasukta kitu keliu – daryti ne viską, bet sudėtingai, o ką reikia – ir paprastai. Paleidęs šią programėlę be jokio slaptažodžio žmogus gali pasinaudoti bendromis funkcijomis – pažiūrėti valiutų kursą, pamatyti, kur yra banko poskyriai.
Surinkę savo susigalvotą keturių skaitmenų PIN kodą gausite prieigą prie populiariausių paprastų funkcijų. Būtent šį sprendimą DNB ir laiko naujove. Nebereikia kaskart suvedinėti jokių prisijungimo slaptažodžių ir kodų lentelės kodų – surenkate PIN ir galite matyti savo sąskaitų likučius bei atlikti pervedimus tarp artimųjų ratui priskirtų sąskaitų.
Tie, kas bent kartą mėgino naudotis banku mobiliajame telefone, puikiai žino, kaip nepatogu rankoje laikant telefoną iš piniginės traukti kodų lentelę, rinkti ilgą slaptažodį ir kodą. Tačiau kyla pagrįstas klausimas: ar nevirs šis paprastumas tragedija, jei jūsų telefoną pavogs?
„Jokia katastrofa jums negresia net tokiu mažai tikėtinu atveju. Keturių skaitmenų PIN apsaugotos tik paprasčiausios ir dažniausiai atliekamos operacijos. Taip prisijungus iš jūsų sąskaitos pinigus pervesti galima tik į iš anksto numatytas artimųjų sąskaitas. Patys ten nurodysite, ar tai bus vaiko, ar muzikos mokyklos, ar namo bendrijos sąskaita.
Norėdami pervesti į nenurodytą sąskaitą ar didesnę kaip 300 eurų sumą, jau turėsite jungtis suvesdami visus reikiamus kodų lentelės slaptažodžius. Taigi viskas, ką vagis tokiu atveju galėtų padaryti, tai pervesti jūsų pinigus į kitą jūsų sąskaitą ar jūsų vaikui“, – atsakė banko atstovas.
Pamėginau įsivaizduoti vagį, kuris įsilaužęs į mano banką gali nebent apmokėti mano sąskaitas ar pervesti pinigus man. Juokinga. Ne vagiui. Svarbiausia, kad ir tai padaryti sudėtingiau, negu nužiūrėjus kredito kortelės PIN kodą ar pavogus piniginę nusiimti pinigus bankomate, o juk tokių įvykių labai reta.
Kyla logiškas klausimas: kodėl tiek padarius nežengtas dar vienas žingsnis ir nesukurta virtuali piniginė išmaniajame telefone? Juk patys remiasi tyrimais, kurie rodo, kad net 49 proc. 26–24 m. amžiaus žmonių dėl mobiliosios bankininkystės patogumo ir funkcionalumo yra pasirengę keisti savo dabartinį finansinių paslaugų teikėją?
„Neatmetame galimybės ateityje diegti ir ją. Tačiau pirmiausia renkamės tai, ko žmonės nori. Savo padalinyje turime savanorių, kurie bando naujas programėlės funkcijas. Išbandė ir virtualią piniginę. „VoraPay“ įdiegė savo sistemą mums, prisijungė kelios kavinės netoli biuro ir… pamatėme, kad žmonės tuo nesinaudoja.
Vieną kitą kartą išbandė, o paskui vėl grįžo prie kortelių ir grynųjų. Manau, taip kol kas yra todėl, kad virtuali piniginė nesuteikia jos savininkui aiškių privalumų. Koks žmogui skirtumas, traukti susimokant kortelę ar telefoną? Nelaimi laiko ir paprastumo, tai renkasi įprastesnį ir universalesnį būdą“, – gana negailestingai įvertino taip aktyviai pasaulyje plėtojamą naujovę T.Sudnius.
Tiesa, tuo pat metu jis pripažino, kad operacijos naudojant grynuosius pinigus bankams kainuoja brangiausiai, tad virtualios piniginės turi ateitį. Tačiau efektyviai veikti jos pradeda tik tuomet, kai žmonėms taip atsiskaityti yra patogiau. Pavyzdžiui, negalinčioje išplėtota bankų sistema pasigirti Kenijoje puikiai veikia mobilioji piniginė „M-Pesa“.
Visais atvejais T.Sudniaus teiginys, kad šiuolaikiniai bankai statomi „ne iš plytų, o iš pikselių“, pagrįstas ir teisingas. Lieka sulaukti, kada tie bankai susitars ir sukurs universalias sistemas, kad visiems būtų patogu ir nereikėtų girtis, jog pas juos patogiau, bet kitaip. Nes galiausiai neišvengiamai reikalinga tik tai, kas universalu. O savo mobiliųjų programėlių funkcijas girs ir visi kiti Lietuvos bankai.
Bet galimybę paprastai prisijungti įskaitau – tai didžiulis privalumas.
