Tranzitiniai faktai
„Via Baltica“ pradėtas tiesti 1995 m. 2015 m. planuojama atnaujinti dar vieną jo dalį.
„Rail Baltica“ geležinkelio projektas parengtas 2004 m. Darbų galo dar nematyti.
„Baltic Highway“ projektas atsirado 2009 m. ir visiškai baigtas, vientisas, 3000 km ilgio, 9,6 terabito per sekundę pralaidumo, 100G spartos duomenų perdavimo tinklas pristatytas 2015 m. sausio 21 d.
Alternatyvos poreikis
„Idėja kurti ką nors tokio kilo, nes atsirado alternatyvių srautų Skandinavijos šalyse įsikūrusiems duomenų centrams poreikis. Azijos šalių tinklai pradėjo jungtis tiesiogiai per Europą, reikia vis didesnio pralaidumo iki Frankfurto, pamatėme galimybę ir patys įsitraukti į perdavimo verslą“, – pristatydamas projektą kalbėjo J.Rumbutis.
Tinklo „Baltic Highway“ projektą įgyvendino trys partneriai – grupei „Lietuvos energija“ priklausanti bendrovė Duomenų logistikos centras Lietuvoje, „Latvenergo“ Latvijoje ir telekomunikacijų grupė „Tele2“, kuri investavo apie pusę visų projektui skirtų lėšų (projekto kaina – 1,5 mln. eurų).
„Duomenų perdavimas – tai ateitis. Dalį šio tinklo savo reikmėms naudos ir kompanija „Tele2“, tad mūsų vartotojai pajus jo greitį ir kokybę. Manau, šios magistralės svarba prilygsta „Via Baltica“, nes dabar Lietuva atsiduria ant į Vakarų Europą einančio duomenų kanalo“, – per atidarymą kalbėjo „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis.
Lietuva dar pagreitėjo
Anot P.Masiulio, 9,6 Tbit/sek. bendro pralaidumo „Baltic Highway" tinklu visą „Tele2“ klientų per mėnesį sunaudojamą interneto duomenų srautą galima perduoti per vieną minutę. Jei kanalas būtų skirtas skambučiams perduoti, vienu metu jis galėtų perduoti 118 mln. skambučių.
Tačiau didžiausias būtent šio tinklo privalumas yra tas, kad tai pirmasis ir vienintelis šiame kelyje vientisas, o ne iš atskirų segmentų sudarytas tinklas, kuriame naudojama vieno gamintojo infrastruktūra ir kurį prižiūri vienas operatorius. Visi dalyvavę pristatyme vienu balsu tvirtino, kad būtent tai gerokai sumažina eksploatacijos sąnaudas ir supaprastina priežiūrą.
„Palyginti su iki šiol regione naudotais tinklais, „Baltic Highway“ yra kaip 20 kartų platesnis greitkelis iki pat Frankfurto be jokių sankryžų ir pasienio kontrolės postų“, – vaizdžiai paaiškino J.Rumbutis ir patvirtino, kad tai itin aktualu ir Suomijoje įsikūrusiems didiesiems „Microsoft“, „Google“, „Yandex“ duomenų centrams, kurie iki šiol naudojosi 10G duomenų perdavimo tinklais.
Ar prisiviliosime „Google“?
Itin drąsias viltis su šia magistrale sieja ir agentūra „Investuok Lietuvoje“, vis puoselėjanti viltis prisivilioti kurią nors iš didžiausių pasaulio duomenų kompanijų į Lietuvą. O kodėl gi ne – prie Kruonio įsteigtas, pavyzdžiui, „Google“ duomenų centras turėtų garantuotą nenutrūkstamos energijos šaltinį, o dabar ir fantastiško greičio jungtį.
„Šis projektas neabejotinai tampa rimtu Lietuvos koziriu konkuruojant su kaimynėmis dėl didelės vertės investicijų į duomenų centrų projektus“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento projektų vadovas Paulius Maciulevičius.
„Baltic Highway“ yra trumpiausia duomenų magistralė, jungianti Rytų ir Vakarų Europą, ir vienas greičiausių kelių duomenims keliauti tarp Europos ir Azijos. Anot J.Rumbučio, „Baltic Highway" tapo didžiausia alternatyva Rusijos pamėgtam jungčių keliui per Skandinavijos šalis ir dabar tai viena greičiausių informacijos magistralių tarp Maskvos ir Frankfurto.
O Rusijai to reikia?
Akivaizdu, kad kuriant projektą ir buvo tikimasi daugiausia klientų prisitraukti būtent iš Rusijos. Tačiau 2015 m. santykiai su šia šalimi visai kitokie nei 2009 metais. Duomenų logistikos centro pardavimų vadovas J.Rumbutis sutinka, kad dėl politikos teko koreguoti savo strategiją:
„Su Rusijos partneriais bendradarbiavimas nenutrūksta, tačiau dabar užmezgame ir tiesioginius ryšius su tolimesnių Azijos šalių operatoriais. Ligi šiol jie dirbdavo per partnerius Rusijoje, kurie ir siūlydavo visą maršrutą iki pat Frankfurto. Mes įtikinėjame, kad Azijos šalys su rusais tartųsi dėl tranzito per Rusiją, o toliau kalbėtų tiesiogiai su mumis, ir jau pasiekėme teigiamų rezultatų, yra susidomėjimas.
Rusijos operatoriai tradiciškai naudojasi per Švediją einančiais tinklais, labai juos mėgsta, nes ten gana neblogas greitis ir gera kaina, jie seniai atsipirkę. Iki šiol Rusija ir neturėjo alternatyvos. Kiti keliai buvo per Ukrainą ar Baltarusiją, bet jie turi savų niuansų. Tikrai kokybiška alternatyva atsirado tik pas mus, todėl tęsiame bendradarbiavimą ir matome pozityvų požiūrį.“
Taigi kabelį mes turime. Gerą, greitą ir naują kabelį. Jei gerai juo naudosimės, žiū, bus naudingesnis už jau gerokai parūdijusį Rusijos vamzdį.
