Vos 13 proc. Lietuvos įmonių darbuotojų yra išbandę patogią grupinio darbo paslaugą, naudojasi elektroniniu paštu, iš kurio nereikia trinti laiškų dėl perpildytos pašto dėžutės, ar virtualiais serveriais, iš kurių dokumentus galima parsisiųsti net į kitą pasaulio kampelį. Šiai „freelancer‘ių“ ir darbo namuose kartai – tai tikras išsigelbėjimas, tvarkant bei perduodant svarbią informaciją ar dokumentus kolegoms.
Įsivaizduokite, kad dirbdami su įprastiniais „Microsoft Word“ ar kitais dokumentais nebeturite jų išsaugoti savo kompiuteryje ir siųsti jų kolegoms elektroniniu paštu. Vietoje to, galima tuo pačiu metu kartu su kitu asmeniu redaguoti, keistis pastabomis ir sutaupyti daug laiko bei vietos kompiuteryje, mat visa informacija laikoma virtualiame serveryje – „debesyje“. Ir tai – tik vienas iš debesų kompiuterijos privalumų.
Neįvertina naudos
Lietuva gali pasigirti antru greičiausiu internetu Europos Sąjungoje (po Portugalijos), tačiau debesijos paslaugų srityje esame vidutiniokai. Turėdami akivaizdų interneto spartos pranašumą, kompiuterijos srityje lietuviai vis dar skurdžiai išnaudoja esamas galimybes ir potencialą. Viena iš problemų, kuri neleidžia išpopuliarėti šioms paslaugoms yra ta, jog tik nedidelė dalis verslo atstovų suvokia debesų kompiuterijos ekonominę naudą organizacijai ir darbo patogumą bei komfortą darbuotojui.
Didžiausia nauda, kurią patiria debesų kompiuterijos paslaugų vartotojas – tai paslaugų kompleksiškumas bei patogumas. Greitai įprantama, kad informacija pasiekiama bet kuriuo metu ir iš bet kurios vietos. Pavyzdžiui, nestipriai peršalus – nebūtina kišti nosies iš namų – dirbti galima iš namų ir prie savo kompiuterio. Tai keičia ne tik darbo greitį, bet ir leidžia koncentruotis į kitus svarbius tikslus. Prognozuojama, kad debesijos paslaugų poreikis darbo aplinkoje greitai taps toks pat, kaip ir greitas internetas.
„Debesijos paslaugos dažniausiai yra pigesnės nei nuosavos infrastruktūros turėjimas, tad, kuo įmonė mažesnė, tuo mažiau prasmės turėti nuosavą IT specialistą, procedūras, įrangą, licencijas. Įrangos pirkimui nereikia „įšaldyti“ apyvartinių lėšų“, – debesijos paslaugų privalumus įvardijo „ALSO Lietuva“ vadovas Evaldas Rėkus.
Nauja paslauga
Skaičiuojama, kad kasmet debesų kompiuterijos rinka auga apie 50 proc, tačiau 2015 metais situacija šalyje turėtų keistis iš esmės. Lietuvos rinkoje pasirodys stambaus masto debesijos paslaugų parduotuvės, siūlysiančios vartotojams pirkti jiems tinkamiausias paslaugas už prieinamiausią kainą, renkantis iš daugybės lietuviškų ir užsienio gamintojų paslaugų.
Vienu iš tokių virtualių debesijos „prekybos centrų“ taps išsyk 12 šalių startuojančios „ALSO Choice“ naujos kartos debesų kompiuterijos paslaugų pardavimo platforma, kur vienoje vietoje bus galima surasti ir įsidiegti daugelį debesijos paslaugų tiekėjų siūlomų programų, tokių kaip „Microsoft Exchange“, „Lync“, „Sharepoint“ ir kt.
IT administratoriai taps verslo konsultantais
Automatizuota debesų kompiuterijos parduotuvė leis IT specialistams patogiai ir lengvai užsakyti ir valdyti debesijos paslaugas. E.Rėkaus nuomone, kompanijų, kurios šiandien siūlo debesijos paslaugas Lietuvoje, skaičius padidės nuo dešimčių iki šimtų.
Tai turėtų pakeisti debesų kompiuterijos prieinamumą ir įsigijimo paprastumą plačiam įmonių ratui, nekeičiant nusistovėjusių pirkimo įpročių ir tiekėjų. Įmonė galės pirkti debesų kompiuterijos paslaugas iš to paties gerai žinomo IT paslaugų tiekėjo, iš kurio jau daugelį metų įsigyja, pavyzdžiui, kompiuterius ar kitą kompiuterinę, programinę įrangą.
Debesijos parduotuvių administratoriai pagal kliento poreikius atliks virtualų „apsipirkimą“, sudėdami reikalingiausias paslaugas į virtualų krepšelį. Šias paslaugas ir jų kainas klientas galės įvertinti, o mokės tik už tą laiką, kuomet jos buvo aktyvios. Taip pat vartotojas visuomet turės galimybę nepasiteisinusios ar nereikalingos paslaugos atsisakyti.
Žurnalo „Forbes“ duomenimis, prognozuojama, kad 2015 metais JAV kompanijos vidutiniškai skirs net 42 proc. savo IT biudžeto debesų kompiuterijos tobulinimui. Panašu, kad šiais metais šios technologijos vystymasis turėtų lygiagrečiai spartėti ir Lietuvoje.
