Programėlių vajus: nori, nors nereikia

2015 m. sausio 5 d. 09:28
Eimantas Mikšys
Pasaulyje išpopuliarėjus žaidimui „Angry Birds“, skraidančių pikčiurnų kūrėjai juokavo, kad pakeitė žmonių sėdėjimo tualete įpročius. Mobiliosios programėlės gali įtraukti vartotojus, skatinti juos dažniau sugrįžti, didinti pajamas jos kūrėjams. Tačiau lygiai taip pat gali atsidurti programėlių parduotuvių bei istorijos šiukšlynuose ir vieninteliai jos naudotojai būsite patys.
Daugiau nuotraukų (1)
Todėl prieš svarstant, kaip savo siūloma paslauga ar produktu pritraukti mobiliąją auditoriją, būtina nuspręsti, ar tikrai reikia mobiliosios programėlės. Galbūt vertėtų nesivaikyti madų ir tiesiog interneto puslapį pritaikyti mobiliesiems įrenginiams?
Turi spręsti problemą
Anot mobiliąsias programėles kuriančios įmonės „Lemon Labs“ vadovo Tomo Dirvonsko, dažniausiai programėlių prireikia elektroninės komercijos verslams, kadangi paprastai jau yra vartotojų bazė, klientai nuolat naudojasi paslaugomis išmaniaisiais įrenginiais, todėl mobilioji programėlė iškart atneša naudą – vartotojams suteikia patogumą.
Tačiau, pašnekovo teigimu, klysta manantys, kad programėlės gali suteikti naudos tik projektams internete.
„Svarbu, kad sukurta programėlė leistų atlikti vartotojui norimą veiksmą greitai, paprastai ir patogiai. Pavyzdžiui, taksi iškvietimas programėle. Tai puikiai tiktų ir automobilių dalijimosi paslaugai, jei išmaniuoju telefonu galėtumei surasti netoliese esantį automobilį, jį išsinuomoti ir atsirakinti. Kitas puikus pavyzdys – turbūt, visų naudojamų „Post-it“ lipnių lapelių programėlė, kuri juos, suklijuotus ant sienos, automatiškai atpažįsta, išsaugo skaitmeniniame formate, leidžia redaguoti bei dalintis“, – sakė jis.
Siūlo pagalvoti
Mobiliuosius sprendimus kuriančios įmonės „App Camp“ generalinis direktorius Tomas Martūnas pastebi ir dar kitus programėlių privalumus. Anot jo, tokie sprendimai praverčia, kai sugalvotai aplikacijai reikalinga išnaudoti tam tikras specifines telefono funkcijas, pavyzdžiui, telefono kameros integravimas, geolokacijos informacija ar galimybė naudotis aplikacija, kai nėra interneto ryšio.
Taip pat rinktis programėlę reiktų, jei tikslinis klientas naudojasi išmaniaisiais įrenginiais ir užsakovas yra pasiruošęs savo klientams pasiūlyti vertę mobiliajame telefone, su jais komunikuoti pasitelkiant asmeninę rinkodarą bei dinaminius pranešimus.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar reikalingas paprastas vartotojo atpažinimas. T.Martūnas siūlo prisiminti, kada paskutinį kartą atsijungėte nuo „Facebook“: jei nebūtų programėlės, prisijungti prie mobiliesiems įrenginiams pritaikyto puslapio reiktų nuolat.
Tačiau jis pabrėžia, kad nereiktų kurti mobiliosios programėlės tais atvejais, kai vykdomos laikinos reklaminės kampanijos arba žengiami pirmieji žingsniai ir nenorima daryti didelių investicijų. Taip pat neverta kurti programėlės, jei technologiškai nebus išnaudojamos telefono funkcijos. Visais šiais atvejais esą užtektų mobiliesiems įrenginiams pritaikyto puslapio.
Pritaikoma visur
T.Dirvonskas teigia, kad „Lemon Labs“ eksportuoja daugiau nei 80 procentų paslaugų, o pritaikymo nišų jo įmonė rado labai įvairių: nuo programėlių pritaikymo rūbų elektroninėms parduotuvėms iki galimybės rezervuoti sveikatos bei grožio paslaugas.
„App Camp“ generalinis direktorius T.Martūnas pritaria, kad negalima išskirti vieno sektoriaus, kuriam paslaugos būtų aktualiausios. Jo įmonė kūrė programėles mobiliojo ryšio operatoriams, televizijoms, miestams bei daugeliui kitų įmonių. Vienas įdomesnių pavyzdžių – pasitelkta televizijos ir mobiliųjų įrenginių konvergencija „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ laidai.
„Išmaniųjų telefonų vartotojai juos per dieną patikrina vidutiniškai po 150 kartų, juos naudodami praleidžia beveik tris valandas per dieną ir didžiąją to laiko dalį sudaro laikas programėlėse. Pavyzdžiui, vos po šešių mėnesių nuo programėlės išleidimo „Vinted“ paslauga išmaniaisiais telefonais naudojosi daugiau kaip 50 procentų visų paslaugos vartotojų, šiandien Vakarų rinkose ši dalis jau gerokai didesnė“, – sakė „Lemon Labs“ vadovas T.Dirvonskas.
Trys mėnesiai darbo
Nors gali pasirodyti, kad mobiliosios programėlės sukūrimas yra juokų darbas, abu pašnekovai teigia, jog tai užima itin daug laiko.
„Paprastai tariant, programėlės kaina susideda iš žmonių, dirbančių prie jos, skiriamo laiko. Norint sukurti e. verslui skirtą programėlę, tenka skirti bent tris mėnesius trijų žmonių darbo, apie 1500 valandų. O valandinis įkainis gali būti labai įvairus“, – sakė T.Dirvonskas.
„App Camp“ generalinis direktorius atskleidė, kad kainos už mobiliąją programėlę prasideda nuo 25 tūkstančių litų vienai platformai: „Noriu atkreipti dėmesį, kad kaina apima ne tik programavimo darbus. Tai ir koncepcijos sukūrimas, prototipo ir vartotojų istorijų sukūrimas, dizaino darbai, techninė dokumentacija, programavimas, testavimas bei programėlės publikavimas. O savo klientams dar padedame starto metu.“
Pasaulio tendencijos
T.Martūnas įsitikinęs, kad Lietuvoje, skirtingai nei pasaulyje, kol kas kuriama mažiau žaidimų ir mažiau ieškoma naujovių: „Tokį toną užduoda rinkos mažumas bei klientų nenoras mokėti už programėles.“
Jį papildo T.Dirvonskas pateikdamas pavyzdį, jog vartotojai „Disney“ sukurtą žaidimą animaciniam filmui „Frozen“ žaidė daugiau laiko nei žiūrovai praleido kino teatruose žiūrėdami patį filmą, o Kim Kardashian žaidimas gavo 43 milijonus JAV dolerių pajamų vos per kelis mėnesius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.