Socialiniuose tinkluose kiekvienas gali kurti puslapius ir dalintis informacija apie prekių ženklus ar autorių kūrinius. Kadangi įkeliama informacija beveik nekontroliuojama, ji gali pridaryti nemažai žalos. Melaginga informacija gali neigiamai paveikti prekių ženklo reputaciją, o savininkas galimai patirs nuostolių sumažėjus jo prekių ar paslaugų pardavimui. Viešai pasidalinus autoriaus kūriniais, jų pardavimas kris, nes juos galima nemokamai gauti socialiniame tinkle.
Vienas pavyzdžių – žinomas prekių ženklas „Coca-Cola“. Kompanija dar neturėjo savo oficialios „Facebook“ paskyros, o čia jau buvo sukurta daugiau nei 260 neoficialių. Viena jų turėjo daugiau nei porą milijonų „sekėjų“, o „Coca-Cola“ negalėjo kontroliuoti viešinamo turinio tol, kol nesikreipė į „Facebook“ valdytojus.
Patys socialiniai tinklai savo vidaus taisyklėse nurodo draudimą skelbti kito asmens teises pažeidžiantį turinį. Taip pat socialinių tinklų gigantai nemažai investuoja į neteisėtai paviešintą informaciją aptinkančią programinę įrangą. Tačiau jiems išties labai sudėtinga suvaldyti milžiniškus informacijos srautus.
Vis dažniau kylant tokioms problemoms, socialiniai tinklai sukūrė specialias formas – jas užpildžius, intelektinės nuosavybės teises pažeidžiantis turinys pašalinamas. Reaguoja į tokius pranešimus gana greitai, tad dažniausiai per kelias dienas neteisėtas turinys būna pašalinamas.
Be to, socialiniai tinklai pradėjo taikyti identifikavimo procedūrą. Pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės teisių savininkui susikūrus oficialų „Facebook“ puslapį, visi kiti puslapiai pašalinami. Taigi, matome aiškią tendenciją, kad socialiniai tinklai siekia saugoti intelektinės nuosavybės teises ir manoma, kad ateityje tai bus daroma dar efektyviau.
Pasitaiko ir atvirkštinių situacijų, kai socialiniuose tinkluose asmenų paskelbtas turinys naudojamas įvairiems tikslams už tinklo ribų. Pavyzdžiui, asmens profilyje įkeltos nuotraukos be sutikimo naudojamos reklamoje. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į pažeidėją su reikalavimu pašalinti nuotraukas, o nepavykus susitarti, galima imtis teisinių priemonių.
Vis dėlto efektyviausia būtų nuo pat pradžių tinkamai apsaugoti socialiniuose tinkluose viešinamas nuotraukas ar kitą asmeninį turinį. Pavyzdžiui, nustačius, kad jų negalėtų matyti pašaliniai asmenys, rizika, jog jos bus panaudotos neteisėtais tikslais gerokai sumažės.
Nors specializuotų teisės aktų nėra, tarptautinės sutartys ir intelektinės nuosavybės teisės apsaugą reglamentuojantys nacionaliniai įstatymai – veikia. Tik tai nereiškia, kad šiuo atveju visada viską išspręs teismas.
Norintys apsaugoti savo teises pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirmiausia svarbu suvokti, ar atliekamais veiksmais pažeidžiamos jūsų teisės. Pavyzdžiui, be leidimo naudojamas prekių ženklas ar kūrinys, kenkiama jūsų reputacijai ir galimai sukeliami finansiniai nuostoliai. Svarbu žinoti, ar socialinis tinklas turi nustatęs tvarką, kaip reaguos į intelektinės nuosavybės pažeidimus.
Be to, reikėtų įvertinti, ar keldami triukšmą dėl menkaverčio pažeidimo nepadarysite daugiau žalos savo reputacijai. Pažeidėjas gali paskleisti įvairaus pobūdžio pranešimus socialiniuose tinkluose ar viešojoje erdvėje, nustatyti godžius teisių turėtojus, kurie už menkaverčius pažeidimus siekia prisiteisti neproporcingas pinigų sumas, tad galiausiai laimėję vieną bylą galite pralaimėti visuomenės simpatijas.
Geriausia socialiniuose tinkluose kylančias problemas spręsti naudojant socialinių tinklų privalumus. Todėl visais atvejais patariama pirmiausia kreiptis tiesiogiai į pažeidėją ir pamėginti išspręsti ginčą taikiai – taip sutaupoma lėšų ir laiko, kyla mažiau grėsmių reputacijai. Pagaliau turėsite surinkę autentišką mėginimų tartis medžiagą, kuri, jei kita pusė pasirodys negeranoriška ir pamėgins smogti jūsų reputacijai, padės įrodyti, kas čia yra kas.
Nepavykus susitarti, lieka ginčo sprendimas teisminiu keliu. Tačiau teisiniai procesai gali užtrukti 1–2 metus. Tiesa, šiuo atveju išlieka galimybė kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priemonės užtikrintų, kad pažeidimas, kol nėra galutinio sprendimo byloje, nedarytų daugiau žalos intelektinės nuosavybės savininkui.
