Lietuvos bankų atstovai sutaria: lietuviai pagal mobiliosios bankininkystės naudojimą gerokai atsilieka net nuo kaimyninių šalių gyventojų. Ir nenuostabu – „Google Play“ parduotuvėje net žibintuvėlis populiarumu lenkia bankų aplikacijas.
Naudojamasi vis dažniau
Anot „Swedbank“ elektroninių kanalų departamento direktorės Aurelijos Lapėnaitės-Sytės, šiuo metu dauguma (net 85 proc.) klientų finansiniams reikalams tvarkyti renkasi interneto banką. Maždaug dešimtadalis banko klientų reikalų tvarkyti ateina į klientų aptarnavimo padalinius ir tik 5 proc. renkasi mobiliąją programėlę. Vis dėlto direktorė tiki, kad klientų ir bankų santykiai neišvengiamai keisis: „Mūsų turimi vartotojų duomenys rodo, kad „Swedbank“ mobilioji programėlė sparčiai populiarėja. Per pastaruosius metus programėlės vartotojų padaugėjo beveik 60 procentų ir šiuo metu ja naudojasi 55 tūkstančiai banko klientų.“
Jai antrina ir „Danske Bank“ verslo plėtros tarnybos vadovas Darius Jasinskis. Jo nuomone, kol kas galima sakyti, kad Lietuvoje tik elektronine bankininkyste naudojamasi gana plačiai, o štai mobilioji banko aplikacija šiuo metu nėra visuotinai naudojama paslauga.
„Iš dešimties mūsų elektroninės bankininkystės naudotojų vienas naudojasi mobiliąja bankininkyste. Tačiau santykis gerėja, ir vien aktyvių aplikacijos naudotojų skaičius per metus išaugo 68 procentais. Tuo tarpu elektroninės bankininkystės sritis pastebimai įsotinta“, – teigia D.Jasinskis.
Kaimynai – pažangesni
Nepaisant didėjančių skaičių, lietuviai pagal naudojimąsi mobiliosiomis bankų aplikacijomis gerokai atsilieka nuo kaimyninių Baltijos šalių, o ypač – nuo skandinavų.
„Populiariausia programėlės paslauga – greitasis sąskaitos likutis, kai pakračius telefoną galima sužinoti savo sąskaitoje turimų lėšų sumą. Šia paslauga klientai vidutiniškai pasinaudoja 21 kartą per mėnesį. Palyginkime: tą pačią mobiliosios programėlės funkciją „Swedbank“ klientai Estijoje naudoja 30, o Latvijoje – 40 kartų per mėnesį“, – sakė A.Lapėnaitė-Sytė.
Kur kas didesnis atotrūkis tarp lietuvių ir skandinavų. Remiantis „Danske Bank“ patirtimi, pernai Danijoje prisijungimų skaičius mobiliaisiais įrenginiais per aplikaciją viršijo prisijungimus prie banko asmeniniais kompiuteriais.
Skubioms paslaugoms
Abiejų bankų atstovai sutinka, kad aplikacija yra skirta greitai patikrinti duomenis, paprastoms operacijoms atlikti.
„Mobiliąją programėlę matome kaip įrankį tvarkytis savo finansus „on the go“ – sąskaitos likučiui pasitikrinti stovint parduotuvės eilėje, pervesti pinigų, jei jų skubiai prireikė antrajai pusei, ar iš karto po pietų kavinėje pasidalyti sąskaitą su draugais“, – teigė „Swedbank“ atstovė.
D.Jasinskis įžvelgia privalumų ir verslo klientams. Šie per mobiliąją bankininkystę gali pasirašyti, pavyzdžiui, buhalterių sudarytus pavedimus. Tačiau jis pabrėžia, kad bankas neketina įdiegti visų elektroninės bankininkystės funkcijų į aplikaciją. Anot jo, kur kas svarbiau orientuotis į tai, ką šiuo metu jau siūlo danai arba švedai – mobiliuosius mokėjimus už paslaugas: „Ši sritis išskirtinai sukurta mobiliajai bankininkystei. To nepadarysi sėdėdamas prie kompiuterio, jei esi bare ar parduotuvėje.“
Bankų aplikacijos – klonai
Būtent tokią mobiliųjų mokėjimų aplikaciją kuria lietuviai „WoraPay“. Anot įmonės direktoriaus Aurimo Bako, šiuo metu populiariausi mokėjimai programėle apima tris sektorius: restoranus, degalines bei arenas.
Restoranuose nereikia laukti padavėjos, galima už valgį bei gėrimus sumokėti tiesiog nuskenuojant ant stalo esantį QR kodą. Degalinėse už degalus mokama neinant į vidų – įsipylėte degalų, sumokėjote ir važiuojate toliau. Arenose maistas ar gėrimai užsakomi ir už juos sumokama sėdint savo vietoje, o užsakymas pristatomas klientui tiesiogiai.
Vis dėlto A.Bakas negaili kritikos bankams: esą būtent jie stabdo mobiliųjų mokėjimų progresą.
„Iš tų, kurie yra išbandę programėlę, net 67 procentai ja naudojasi daugiau nei 2 kartus. Vis dėlto masiškai mobilieji mokėjimai bus pradėti naudoti tik tada, kai Lietuvos bankai suteiks tokias galimybes savo klientams. Kol kas bankų mobiliosios aplikacijos yra tik elektroninės bankininkystės klonai ir jų negalima vadinti mobiliosiomis piniginėmis – vartotojas su jomis negali apmokėti paslaugų, gali tik atlikti pavedimą“, – sako A.Bakas.
Remiantis „WoraPay“ statistika, mobilieji mokėjimai kai kuriuose Lietuvos restoranuose siekė 23 procentus, o už automobilio statymą – 20 procentų visų mokėjimų.
Pirmauja Kinija
Remiantis Mobiforge.com duomenimis, daugiausia mobiliosios bankininkystės naudotojų yra Kinijoje: 2013-ųjų ataskaitoje keturi didžiausi Kinijos bankai nurodė, jog turi daugiau kaip 350 milijonų mobiliosios bankininkystės vartotojų – tai daugiau nei gyvena žmonių JAV. Per pastaruosius keturis 2013 metų mėnesius Kinijoje buvo atlikta beveik 800 milijardų JAV dolerių mobiliųjų pervedimų.
Europa kol kas į tokius milžiniškus skaičius net nepretenduoja. Skelbiama, kad 2013 metais Europoje prie banko per išmanųjį telefoną jungėsi 42 milijonai vartotojų, 19 milijonų – per planšetinį kompiuterį. Prognozuojama, kad 2018-aisiais šis santykis persiskirstys ir skaičiai išaugs iki atitinkamai 99 bei 115 milijonų vartotojų.
JAV mobiliosios bankininkystės vartotojų skaičius 2016-aisiais turėtų pasiekti 130 milijonų. Šuo metu bankų aplikacijomis naudojasi 95 milijonai šios šalies gyventojų.
