Už Kibernetinio saugumo įstatymą balsavo 78 Seimo nariai ir 10
susilaikė. Įstatymas įsigalios nuo sausio.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas yra sakęs, kad centrui
jau ruošiamos patalpos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo
akademijoje Vilniuje. Jam įsteigti reikalingi 3,3 mln. litų numatyti
kitų metų biudžete.
„Įstatymas yra subalansuotas, jis suderintas su visomis
suinteresuotomis institucijomis, tiek valstybės sektoriaus, tiek
privačių asociacijų struktūromis. Šis įstatymas nustato, kaip
bus kovojama su kibernetinėmis atakomis, jis labai svarbus“, -
kolegas balsuoti už įstatymą ragino Seimo Informacinės visuomenės
plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys.
Prie Krašto apsaugos ministerijos įsteigtas Kibernetinio
saugumo centras rūpinsis visos šalies kibernetinės erdvės
saugumu. Naujasis centras stebės, kaip valstybės informacinės
sistemos atitinka kibernetinio saugumo reikalavimus, rengs
kibernetinių incidentų valdymo, gynybos planus, valdys
kibernetinio saugumo informacinį tinklą, vykdys kitas funkcijas.
Tuo metu dėl įstatymo abejojantys parlamentarai, nors pabrėžė
jo svarbą, kėlė klausimą dėl asmens privatumo pažeidimo, nes
dokumentas suteikia teisę 48 valandas be teismo sankcijos sekti
vartotojus kibernetinėje erdvėje.
„Nesu prieš, bet negaliu būti ir už, nes 48 valandas galima
rinkti informaciją apie privačius asmenis be teismo sankcijos. Yra
tam tikras pavojus, kad šis įstatymas gali būti nukreiptas ne
prieš atakas iš išorės, o prieš mūsų piliečius“, - sakė
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Linas Balsys.
Įstatyme įrašyta galimybė policijai duoti motyvuotus nurodymus
ne ilgiau kaip 48 valandoms be teismo sankcijos, ilgesniam laikui –
su apylinkės teismo sankcija, vartotojui atjungti ryšio priemones,
kai jo naudojama informacinė ir ryšių technologijų įranga galimai
dalyvauja nusikalstamoje veikoje.
Taip pat policija galės duoti motyvuotus nurodymus ryšių
paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui
išsaugoti informaciją, iš kurios galima nustatyti naudotos ryšio
paslaugos tipą, taikytas technines priemones ir naudojimo laiką,
abonento tapatybę, pašto, geografinės padėties adresą, telefono
ir bet kokį kitą prieigos numerį, informaciją apie sąskaitas ir
atliktus mokėjimus ir t.t., taip pat su teismo nutartimi pareigūnai
galės gauti paslaugų naudotojo srauto duomenis ir kontroliuoti
perduodamos informacijos turinį.
Įstatymas numato, kad iš kibernetinio saugumo politiką
formuojančių ir įgyvendinančių valstybės institucijų, ypatingos
svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų, viešųjų ryšių
tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų,
elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų atstovų bus
sudaroma Kibernetinio saugumo taryba, kuriai vadovaus Krašto
apsaugos ministerijos atstovas.
