(Ne)įgyvendinama svajonė: internetas – esminė žmogaus teisė

2014 m. gruodžio 11 d. 14:05
BNS/Arnoldas Lukošius
Didžiosios Britanijos mokslininkas Timas Bernersas-Lee, kuriam priskiriamas pasaulinio tinklo išradimas, teigia, kad galimybė naudotis internetu turėtų būti pripažinta neatsiejama žmogaus teise, rašoma BNS pranešime. Paklausius šių teiginių atrodo, kad dabar Lietuvoje priimamas Kibernetinio saugumo įstatymas, numatantis galimybę įtarus ardomąją veiklą sekti, gauti duomenis ir 48 val. atjungti internetą, tiesiog nusikalstamai toms teisėms prieštarauja.
Daugiau nuotraukų (1)
1990 m. įjungęs internetą britas šiuos komentarus išsakė pristatydamas naujausią Pasaulinio tinklo fondo ataskaitą, kurioje apžvelgiamas interneto poveikis pasauliniu mastu. Jo teigimu, internetas gali padėti mažinti nelygybę, bet tik tuo atveju, jeigu jis derinamas su teise į privatumą ir žodžio laisve.
Studija „Interneto indeksas“ parodė, jog beveik 4,4 milijardai žmonių iki šiol neturi prieigos prie virtualiosios erdvės, o vyriausybės ją vis labiau šnipinėja bei cenzūruoja. Daugiau kaip 84 proc. šalių neturi nuo veiklos internete sekimo apsaugančių įstatymų arba jie yra silpni.
Ataskaitoje taip pat sakoma, kad beveik 40 proc. tirtų šalių blokuoja „pavojingą“ interneto turinį „vidutiniu arba itin dideliu mastu“, o pusė visų internautų gyvena šalyse, kuriose smarkiai varžomos jų teisės virtualiojoje erdvėje.
„Laikas pripažinti internetą esmine žmogaus teise, – sakė T.Bernersas-Lee. – Žmogui turi būti garantuota įperkama prieiga prie interneto, užtikrinama, kad interneto paketai būtų gaunami be komercinės arba politinės diskriminacijos, kad ir kur gyventų tinklo naudotojai, jų privatumas ir laisvė privalo būti apsaugoti.“
Geriausiai naudojančiomis internetą ekonomikos, politikos ir visuomenės pažangai pripažintos Danija, Suomija ir Norvegija. 86 šalių sąrašo gale atsidūrė Jemenas, Mianmaras ir Etiopija.
Tik panašu, kad T.Bernersas-Lee neapgalvojo, ką daryti su naudotojais, kurie šią savo teisę išnaudoja tik tam, kad pažeidinėtų kitų teises į tą patį saugumą ir privatumą. Valstybių įdiegti sekimo mechanizmai atsirado tam, kad apgintų daugumą sąžiningų ir laisvų nuo mažumos, pajutusios laisvę nusikalsti. Vėliau tie mechanizmai plėtėsi, apaugo nereikalingais kontrolės organais ir galiausiai pradėjo grėsti pačiai interneto laisvės sąvokai.
Taigi, nors idėja skamba gražiai, tačiau vykdydami čia išsakytą nuostatą „ginti be politinės diskriminacijos gavusių internetą naudotojų privatumą ir laisvę“ neišvengiamai vėl atsidurtume ten, kur esame dabar – kibernetinio saugumo įstatymo, kuris tą laisvę vėlgi varžys, prieangyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.