Beje, lietuvaitės gali nesipūsti – apklausa lyčių nediskriminavo, tad remiantis ta pačia logika akivaizdu, kad ir jos su telefonu miega dažniau negu su vyrais, moterimis ar kokiomis katėmis. Du trečdaliai lietuvių – tai rimta. Tai net daugiau negu miegančių su vakarienės likučiais tarpudančiuose ar vakariniu makiažu. Nesigilinus gali pasirodyti, kad už telefoną lovoje populiaresnė tėra paklodė ir pagalvė.
„Miegame su telefonais, ir tai nestebina – vakarais dažnai naršome internete, o rytais telefonas reikalingas kaip žadintuvas, dėl to stengiamės laikyti jį kuo arčiau. Tiesą sakant, dirbdami kitose Europos rinkose pastebime labai panašias išmaniųjų įrenginių naudojimo tendencijas. Graikų, portugalų ar airių įpročiai beveik nesiskiria nuo mūsų“, – sakė „eSTAR“ produktų grupės vadovas Artūras Byčius.
Na, gerai – visus mus vienija stulbinamai išaugusi nepagarba žadintuvui (tikimės, kad supratote, jog apie moteris ir vyrus rašėme juokais). Tačiau „eSTAR“ atstovas pastebėjo, kad yra ir skirtumų. Vienas ryškesnių – lietuviai mažiau kreipia dėmesio į tai, kokio dydžio yra to telefono, su kuriuo eina miegoti, baterija.
Jei be juokų, lietuviai išties telefono baterijai kelia mažiau reikalavimų negu kitų Europos šalių gyventojai.
„Didesnė baterijos talpa itin aktuali milijoninio miesto gyventojui, kasdien ilgiau užtrunkančiam kelyje ir turinčiam mažiau galimybių įkrauti įrenginį. Šią tendenciją aiškiai pastebime Graikijos rinkoje“, – teigia A. Byčius.
Be to, tyrimas taip pat atskleidė, kad (o, Dieve, kaip netikėta!) lietuviai gerokai taupesni. Išmaniesiems įrenginiams mes skiriame gerokai mažiau pinigų, negu kitų Europos šalių gyventojai. Apklausa parodė, kad 60 proc. respondentų telefonui išleistų iki 600 litų ir tik ketvirtadalis ryžtųsi mokėti dvigubai didesnę sumą ar dar daugiau.
Nors kai kam gali pasirodyti, kad temptis į lovą kuo pigesni įrenginį su maža baterija nėra labai girtinas bruožas, A. Byčiaus teigimu, tai atskleidžia lietuvių racionalumą.
„Žmonės vis dažniau mato kainų skirtumą tarp įrenginių, kurių techninės savybės beveik nesiskiria. Taigi, užuot mokėję dideles sumas vien tik už žinomą vardą, jie renkasi protingesnį ir pigesnį variantą.“
Vis dėlto, nors lietuviai yra racionalūs, dažnas jų naudoja kelis išmaniuosius įrenginius. Tyrimas atskleidė, kad kas trečias lietuvis yra naudojęs planšetinį kompiuterį. Tad esame technologiškai pažangūs.
„Tai ypač būdinga jaunajai kartai, kuri geriau už suaugusiuosius išnaudoja technologines išmaniųjų įrenginių savybes“, – sako A.Byčius.
O mes, prisiminę, kaip pavadinome tekstą, skubame nuraminti – čia jau ne apie lovą. Kaip ir kitur Europoje, lietuviai planšetinius kompiuterius dažniausiai naudoja laisvalaikio užsiėmimams – 75 proc. respondentų naršo internete, skaito el. knygas, žiūri filmus ir vaizdo įrašus, žaidžia žaidimus. Kol kas tik penktadalis respondentų nurodė planšetes naudojantys darbui.
Štai tokių keistų faktų apie tai, kad partnerį lietuviui lovoje keičia keli nebrangūs telefonai su mažomis baterijomis, atskleidė „eSTAR“ užsakymu spalio mėnesį bendrovės „Norstat Lt“ atlikta internetinė 500 Lietuvos gyventojų apklausa.
Pagal „Gravitas“ pranešimą spaudai parengė A.Lukošius
