T.Karosas interviu portalui Lrytas.lt pareiškė, kad J.Laneckij jo investuotus 3 mln. Lt „paleido vėjais“. Kompanijos įkūrėjas teigia, kad nieko panašaus nebuvo.
„Pirmiausia, pačius pirmus 100 tūkst. Lt į „PriceOn“, kai dar nebuvo jokių perspektyvų, įdėjau aš pats. Vertinant bendrą turtą, man tai daug didesni pinigai nei T.Karosui 3 mln. litų. Tad ir skauda man dabar daug labiau nei jam, ypač kai po bankroto aš liksiu su „baronka“, o jie, tikėtina, gaus viską, kas liks bent kiek vertingo. Sausas faktas – man dirbant „PriceOn“ buvo išleista truputį daugiau nei milijonas litų, o beveik du milijonus litų administravo T.Karoso statytiniai“, – aiškina J.Laneckij.
Jis taip pat pastebi, kad visi sandoriai, kurių vertė didesnė nei 20 tūkst. Lt, buvo privalomai tvirtinami valdyboje, „kurioje daugumą turėjo T.Karoso žmonės“. Be to, biudžetą ir jo vykdymą asmeniškai nuolat kontroliavo T.Karoso „dešinioji ranka“ Saulius Svitojus.
„Jei jau visi mėgstame skaičiuoti svetimus pinigus, tai imkime faktą, kad gavau beveik dukart mažiau algos nei kiti „PriceOn“ vadovai per tą patį laiką, nors vadovaujant jiems beveik visi „PriceOn“ rodikliai smarkiai krisdavo. Ypač suprastėdavo išleidžiamų pinigų efektyvumas, t.y. už kiekvieną išleistą litą buvo pagamina daug mažiau nei iki tol“, – pareiškė J.Laneckij.
Jis atmetė ir kaltinimus dėl pinigų švaistymo Ispanijoje, kur dalis „PriceOn“ komandos buvo išvykę pernai metų pabaigoje. Pasak jo, šešių savaičių kelionė devyniems asmenims kainavo per 25 tūkst. Lt – t.y. mažiau nei po 500 Lt žmogui per savaitę: „Vargu, ar už tokius pinigus išeitų nuvažiuoti dviem dienoms į Gdanską, ką jau kalbėti apie „pinigų taškymą“ kitame Europos gale.“
J.Laneckij teigimu, komanda Lietuvoje dirbo iki išnaktų, o Ispanijoje darbo valandų skaičius buvo dar labiau išaugęs, tad „domėtis mumis reikėtų ne dėl pinigų švaistymo, o nebent dėl darbo liaudies išnaudojimo“.
Investuotojas kaltino J.Laneckij ir dėl žmonos įdarbinimo personalo direktore. Įmonės įkūrėjas teigia, kad jo žmona sutiko padėti „beveik už dyką“ ir sutvarkė dvejus metus neliestus dokumentus. Be to, jis pastebėjo, kad ir pats T.Karosas ne sykį siūlė įmonėje „paieškoti vietos“ savo pažįstamiems.
J.Laneckij atmetė ir T.Karoso teiginius, esą su įkūrėju pabendravęs užsienio investuotojas atsisakė idėjos investuoti.
„Tokio „pabendravimo“ nebuvo. Truputį gėda prisipažinti, bet, T.Karoso statytinių sprendimu, manęs beveik neprileisdavo bendrauti su investuotojais. Neneigsiu, šį vaidmenį atlikęs Antanas Zabulis, tikėtina, tai darė geriau nei sektųsi man. Bet tai nekeičia fakto, kad, net investuotojams pageidaujant bendrauti su įkūrėjais, buvo priimami priešingi sprendimai“, – aiškina J.Laneckij.
T.Karosas interviu taip pat teigė, kad investavimo sutartyje numatytos paprastos ir aiškios akcininkų išpirkimo taisyklės buvo „labai svarbios, nes patirtis rodė, kad gali kilti įvairių konfliktų“. J.Laneckij nuomone, tai yra savotiškas patvirtinimas, kad investuotojas nuo pat pradžių norėjo pašalinti įkūrėjus.
Jis taip pat pareiškė, esą valdybos pirmininku tapęs A.Zabulis į vieną pirmųjų įkūrėjų pasiūlymų atsakė: „Nesiginčyk, aš čia valdybos pirmininkas, o tu darysi, ką liepsiu.“ Nuo tada, J.Laneckij vertinimu, valdyboje atsirado „ponų ir baudžiauninkų kastos“.
Savo pranešimą J.Laneckij užbaigė linkėjimu T.Karosui: „PriceOn“ investuotojai turėjo viską: puikią ir motyvuotą komandą, kuri neblogai įgyvendino perspektyvią idėją, labai didelę nuosavybės dalį, vartotojų pripažinimą ir pasitikėjimą. Kas jiems galbūt liks po šio gobšumo priepuolio? Antraeiliai specialistai ir kodas, kurio prasmės, sprendžiant iš viešų pasisakymų, jie net nesuvokia. Sėkmės jums, ponai!“
