Tobulinti įstatymą ir apriboti policijos galią Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) suskubo po praėjusią savaitę pasirodžiusios „Lietuvos ryto“ publikacijos.
Komiteto nariai patvirtino naują įstatymo redakciją, kurioje 12 straipsnis, įvardijantis policijos galią kovojant su kibernetiniais nusikaltimais, iš esmės pakito.
Dabar jame nurodoma, kad norėdami gauti informaciją apie vartotojus ar jų internetu siunčiamą turinį pareigūnai turės kreiptis į teismą. Ir tik turėdami jo sankciją policininkai galės nurodyti interneto ar prieglobos paslaugų teikėjui pateikti informaciją apie vartotoją, jo interneto srauto duomenis ir imtis tolesnių veiksmų. Teismo sankcijos reikės ir siekiant laikinai apriboti interneto paslaugų teikimą.
Naujoje įstatymo redakcijoje taip pat aiškiau apibrėžiamos veikos, dėl kurių pareigūnai galėtų imtis minėtų veiksmų, – jis orientuotas konkrečiai į kibernetinius nusikaltimus.
„Tikrai reikėjo šią dalį redaguoti, tai suteikė per daug galimybių policijai. O kai taip nutinka, įvairūs dalykai gali nutikti potencialiai, visokių piktnaudžiavimų atsirasti“, – sakė NSGK narys Arvydas Anušauskas.
Technologijų sektoriaus įmonėms atstovaujanti asociacija „Infobalt“ taip pat sveikina parlamentarų sprendimą nesuteikti policijai tokio masto įgaliojimų, kokie buvo numatyti anksčiau. „Operatoriams įpareigojimai lieka, tačiau tos apsaugos leis išvengti piktnaudžiavimų, dėl kurių prašymai galėjo plūsti masiškai. Manome, kad mūsų nuomonę parlamentarai išgirdo ir suprato, kokį pavojų tai gali sukelti“, – sakė „Infobalt“ atstovas Antanas Bubnelis.
Priimti Kibernetinio saugumo įstatymą Seime numatoma ketvirtadienį. Vėliau jį dar turės pasirašyti prezidentė.
Kaip skelbėme praėjusią savaitę, Kibernetinio saugumo įstatymo 12 straipsniu buvo numatyta, kad policijos pareigūnai, net neturėdami teismo sankcijos, galėtų nurodyti svetainių prieglobos ir interneto paslaugų tiekėjams dviem paroms apriboti paslaugų teikimą, kilus įtarimams, kad naudojama įranga dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Tokios veikos rūšys nebuvo apibrėžtos.
Taip pat be teismo sankcijos policija būtų galėjusi nurodyti interneto ir prieglobos paslaugų teikėjams išsaugoti ir jiems pateikti vartotojų abonentinius ir naršymo duomenis: tapatybę, adresą, kontaktus, naudotas ryšio paslaugas, įrangą, atliktus mokėjimus, srauto duomenis. O kreipęsi į apylinkės teismą pareigūnai galėtų gauti prieigą ir prie duomenų apie internetu vartotojų perduotą turinį. Dabar šios formuluotės buvo pakeistos.
