Ar esate girdėję šiais ir panašiais posakiais žongliruojant savo aplinkos žmones? Lažinuosi, kad bent kartą, jei ne dešimtį ar daugiau.
Nesiimu svarstyti, kodėl gyvuoja šis keistai neigiamas požiūris, kurį daugelis vadina menkavertiškumo kompleksu. Aišku tai, kad vien geografinių ir demografinių faktų įsisąmoninimu to nepaaiškinsi. Juk nesuprantama, kodėl suvokimas, jog Lietuva užima nedidelę teritoriją, o joje gyvena nedaug žmonių, būtinai turi reikšti tai, kad tiek Europos, tiek globaliu lygmeniu negalime išsiskirti, sudominti, pirmauti.
Sunku pasakyti, kiek paplitęs „nykštuko sindromas“, tačiau neabejotina, kad jo apraiškų esama daugelyje gyvenimo sričių. IT sektorius šiuo požiūriu nėra išimtis. Pagrindiniai simptomai: sumažėjęs imlumas naujovėms, trumpalaikės naudos siekimas, abejingumas ilgalaikėms investicijoms, vidutinės ir didelės rizikos netoleravimas. Tokiomis nuostatomis pasižymėti gali bet kokias pareigas einantys asmenys – nuo žemos kvalifikacijos darbuotojo iki stambaus verslininko.
Nemažai žmonių, su kuriais tenka bendrauti informacinių technologijų bei verslo temomis, šį trumpai apibūdintą „sindromą“ laiko vidinei mūsų kultūrai būdingu požymiu ar bent jau daugelio žmonių mentaliteto bruožu. Panašiai mano ir „Microsoft Lietuva“ vadovas, asociacijos „InfoBalt“ prezidentas Kristijonas Kaikaris, su kuriuo aptarėme paskutines informacinių ir ryšio technologijų sektoriaus tendencijas.
Lietuviai – ne prasčiokai
Pastaraisiais metais nemažai tarptautinių korporacijų susidomėjo Lietuva ir čia įkūrė savo paslaugų centrus, o tarp jų ir nemažai įvairias IT paslaugas teikiančių įmonių. Tokios bendrovės kaip „Western Union“, „IBM Lietuva“, CSC ir kitos sukūrė daug naujų darbo vietų, daugiausia – IT specialistams. Per trejus metus vien „Barclays“ technologijų centras įdarbino daugiau kaip 1000 žmonių.
Tačiau ilgainiui IT darbo rinkoje atsirado disproporcija tarp smarkiai išaugusios kompiuterininkų paklausos ir nedidelės jų pasiūlos. Nors IT specialistų poreikis problema būtų virtęs ir be šių užsienio investuotojų, akivaizdu, kad būtent jų atėjimas į mūsų šalies rinką tapo lemiamu veiksniu. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad užsienio bendrovės nenumatė, jog Lietuvoje taip smarkiai pritrūks IT žmonių. Tačiau tai tik iš dalies tiesa.
„Į rinką užsienio bendrovės atėjo pasirengusios – su investicijomis ir motyvacija. Jos skyrė nemažai lėšų specialistams rengti: organizavo profesinius mokymus, aktyviai bendradarbiavimo su švietimo įstaigomis. Nedrįsčiau sakyti, kad jie kažko nenumatė. Žinoma, galbūt ne visi planavo tokį spartų augimą“, – teigė K.Kaikaris.
Pašnekovo nuomone, užsienio IT bendrovės įvertino nemažai įvairių veiksnių, dėl kurių mūsų šalis jiems pasirodė patraukli. Pirmiausia – palankus specialistų turimos kvalifikacijos ir jiems mokėtino atlyginimo, arba, paprastai tariant, jų kainos ir kokybės santykis. Vakarų Europoje Lietuvos lygio IT specialistai gauna kur kas didesnes algas. Tačiau, nors ir svarbiausia, vis dėlto tai negalėjo būti vienintelė apsisprendimą lėmusi priežastis.
„Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad, jeigu specialistų kaina ims augti, visi nuo Lietuvos nusisuks, uždarys čia įsikūrusius centrus ir pabėgs. Yra nemažai kitų šalių, kuriose esama kur kas pigesnių specialistų. Manau, užsienio investuotojai atsižvelgė ir teigiamai įvertino ir kitus veiksnius – geografinę padėtį, kultūrą, galiausiai valdžios požiūrį į kuriamą bendrą verslo aplinką“, – pabrėžė K.Kaikaris.
Koks pačių atėjūnų požiūris į mūsų šalies IT verslo aplinką? Jei didiesiems rinkos žaidėjams svarbiausia samdomų darbuotojų kvalifikacija, įdomu, kaip apskritai jie traktuoja mūsų šalies IT rinką? Pasak K.Kaikario, sudėtinga būtų visiems IT specialistams klijuoti vieną etiketę. Vis dėlto, nepaisant skirtumų, esama ir panašumų, kuriuos neabejotinai įvertino užsienio bendrovės.
„Bendrai paėmus, Lietuvos žmonės, o ypač jaunimas, siekia žinių, yra linkę mokytis, moka dirbti, netinginiauja. Mano atstovaujama tarptautinė bendrovė „Microsoft“ Lietuvoje yra įdarbinusi ne vieną IT specialistą, kuris yra atsakingas už veiklos valdymą kitose šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje, netgi Kipre, Maltoje ar Azerbaidžane. Vien remdamasis šiuo faktu galiu pasakyti, kad lietuviai tikrai nėra prasčiokai“, – pasakojo verslininkas.
Šluostyti nosis dar anksti
Didėjant IT įmonių konkurencijai dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų, šių atlyginimai artimiausius metus turėtų tik augti. Jau dabar įvairiomis kompetencijomis pasižyminčių kompiuterininkų algos yra vienos didžiausių šalyje, o nusileidžia tik užmokesčiams, kuriuos gauna dirbantieji finansų ir draudimo srityse. Taigi atrodo, kad greičiausiai vakarietišku gyvenimo lygiu mėgautis galės IT specialistai. Pirmiausia – programuotojai, kadangi jų paklausa šiuo metu didžiausia.
Lietuvoje veikiančios IT bendrovės daugiausia yra orientuotos į IT paslaugų teikimą. Praėjusių metų Statistikos departamento duomenimis, paslaugų įmonės sudarė daugiau kaip 85 proc. mūsų šalies IT sektoriaus, kuriame iš viso veikė daugiau kaip 2,4 tūkst. bendrovių. O štai pramonės segmente veikė vos 72 įmonės.
Turint mintyje šiuos duomenis bei atsižvelgus į tendenciją, kad nemaža dalis IT specialistų palankiomis sąlygomis įsidarbina užsienio paslaugų centruose, gali kilti klausimas, ar mūsų šalis (būtent lietuviško kapitalo bendrovės) yra pajėgi sukurti unikalius produktus, išskirtinius prekės ženklus, galiausiai – inovacijas, galinčias sudominti Vakarų Europą ar net visą pasaulį.
Šiuo požiūriu K.Kaikaris laikosi kuklios nuomonės. Pasak jo, nesame nevykėliai, tačiau nesame ir ta valstybė, kuri pasižymėtų inovacijų kultūra ir galėtų kitoms šalims nušluostyti nosis. Tačiau čia pat pašnekovas pabrėžė, kad inovacijas reikėtų suvokti kaip įmanoma plačiau.
„Inovacijų nereikėtų traktuoti kaip visiškai pasaulį pakeisti galinčių ir dar nematytų įrenginių, pavyzdžiui, naujo tipo raketinio variklio ar unikalios programinės įrangos sukūrimo. Ne ką mažiau svarbu yra mokėti įsisavinti kitų šalių kuriamas inovacijas ir tinkamai jas panaudojus sukurti ne tiek paskirą produktą, kiek kelias naujausias technologijas jungiantį sprendimą. Ir šiuo atveju kalbu ne tik apie IT, bet ir kitas sritis“, – teigė K.Kaikaris.
Atsiliekame, nors ir nedaug
Inovacijų įsisavinimas, o tik vėliau jų kūrimas, tikintis ne tiek pakeisti pasaulį, kiek pirmiausia jį patobulinti – štai tokia kryptis šiuo metu yra viena realiausių veiklos galimybių Lietuvos IT sektoriui, daugiausia sudarytam iš mikroįmonių. Žinoma, tai nereiškia, kad lietuviai negali turėti ambicingų tikslų. Jų reikia ir kuo daugiau. Nedidelių įmonių lankstumas šiuo požiūriu gali tapti reikšmingu pranašumu. Reikia tik deramai jį išnaudoti.
Kalbėdamas apie esamų IRT sprendimų, padariusių milžinišką įtaką Vakarų verslo kasdienybei, panaudojimą Lietuvoje, pašnekovas pažymėjo, kad mūsų šalies verslininkai dar turi kur pasitempti.
„Nors nenorėčiau vartoti žodžio „atsilikę“, tačiau, palyginti su kitomis šalimis, tikriausiai tokie ir esame. Šis atsilikimas gali siekti apie 3–5 metus. Kadangi dirbu didelėje tarptautinėje korporacijoje, matau, kaip ir kur yra pažengusios kitos rinkos. Todėl prognozuojant Lietuvos privataus ar valstybės sektorių ateitį nereikia turėti krištolinio rutulio – užtenka pažvelgti į kai kurias Vakarų šalis. Mūsų šalyje galėtų būti kur kas efektyviau įsisavinamos debesų kompiuterijos paslaugos. Taip pat vis dar nesame deramai išnaudoję visų išmaniųjų technologijų galimybių“, – sakė K.Kaikaris.
Taigi, nors atsilikimo esama, jis nėra toks didelis. Pašnekovas pažymėjo, kad šiuo atžvilgiu Lietuvoje vyksta teigiami pokyčiai. Pasitikėjimas debesų kompiuterija auga, o stereotipai po truputėlį dūžta. Pokalbio metu jis priminė taip ir nepasitvirtinusias baimes, kad ši technologija kelia grėsmę darbuotojų vietoms įmonių IT departamentuose. Tačiau laikas parodė, kad tokie nuogąstavimai buvo perdėti.
Problemos? Yra tik iššūkiai!
Paprašytas patikslinti, kokias bendriausias IT įsisavinimo problemas būtų galima išskirti kalbant apie Lietuvos rinką, IT bendroves vienijančios asociacijos prezidentas atkreipė dėmesį į neefektyvią valdžios institucijų IT infrastruktūros valdymo politiką. K.Kaikario nuomone, mūsų šalyje trūksta vientiso požiūrio ir mechanizmo, leidžiančio įgyvendinti prasmingas strategijas. Tai pirmiausia planų įgyvendinimas ne tik formaliais dokumentais, bet ir realiais darbais.
„Ką turiu mintyje kalbėdamas apie IT įsisavinimo vientisumo stoką? Pavyzdžiui, ankstesniuoju ES fondų paramos periodu, kai buvo skirtos iš tiesų didelės pinigų sumos IT plėtotei Lietuvoje, kiekviena valstybės įstaiga, kiekviena ministerija suskato teikti atskirus, būtent jų veiklai gerinti skirtus IT projektus. Tačiau toks bendro požiūrio stokojantis lėšų įsisavinimas be centralizuoto visų valdžios institucijų IT ūkio valdymo yra neefektyvus“, – pabrėžė verslininkas.
Pasak jo, dar šių metų pavasarį atliktoje Valstybės informacinių technologijų infrastruktūros vertinimo studijoje pateiktas galimas šio iššūkio įveikimo būdas. Tačiau kol kas tiek verslo, tiek valdžios grupės mato kliūtis, nors kaip tik dabartinis laikas esminiams pokyčiams pats tinkamiausias, atsižvelgus į tai, kad tik ką prasidėjo naujas ES struktūrinių fondų paramos periodas. Anot pašnekovo, dažnai per daug laiko skiriama kalboms apie problemas, kurias pirmiausia reikėtų laikyti iššūkiais.
„Užuot nustatę tam tikrus kliuvinius ir juos greitai pašalinę, mes, bijodami suklysti, dažnai apskritai nesiimame įgyvendinti tam tikrų sprendimų arba ilgai svarstome prieš imdamiesi tai daryti. Esame maža šalis, todėl turime nebijoti rizikuoti ir klysti, greitai mokytis iš tų klaidų ir judėti į priekį. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Pažvelkime į estus. IT srityje, kaip ir daugelyje kitų, jie juda kur kas sparčiau nei mes vien dėlto, kad yra drąsesni“, – sakė K.Kaikaris.
