Programišiai pasitelkė ne tik jau gerai žinomas legendas, bet ir gana neįprastas išgalvotas istorijas. Tarkim, tariamai turtingos Liberijos gyventojos, mirštančios nuo Ebolos karštinės, laiške rašoma apie norą negrąžinamai atiduoti per 1,5 milijono JAV dolerių, jei gavėjas vėliau perduotų pinigus labdaros organizacijoms. Tekstas neprimena „Nigerijos laiškų“: labai detalus, išsamiai išdėstoma susidariusi situacija, kad tik gavėjas patikėtų ir pradėtų susirašinėti su apgavikais.
Taip pat rugsėjį užfiksuoti laiškai, siūlantys įvairiais būdais užsidirbti iš reklamos, ir, tradiciškai, šlamštalaiškiai su įvairiais pasiūlymais Naujųjų metų šventėms.
„Kaspersky Lab“ skaičiavimais, rugsėjį nepageidaujamos korespondencijos dalis globaliame pašto sraute sudarė 66,5 proc., o tai – 0,7 punkto mažiau nei rugpjūtį. Pasibaigus atostogų sezonui žymiai (42,5 proc.) sumažėjo ir šlamštlaiškių sekimo modulio suveikimų, palyginti su prieš tai buvusiu mėnesiu.
Globaliame šalių šlamštalaiškių siuntėjų sąraše lyderės poziciją išsaugojo JAV (12 proc.), tačiau, palyginti su prieš tai buvusiu mėnesiu, jos dalis sumažėjo 4 punktais. Į antrąją vietą iš ketvirtosios pakilo Vietnamas (9,3 proc.).
Pasibaigus atostogų sezonui ir vėl suaktyvėjus verslui, šlamštalaiškių atakų skaičius sumažėjo – 42,5 proc. Didelė dalis (37 proc.) brukalų buvo finansinio pobūdžio – imituotų bankų ir kitų finansinių organizacijų pranešimų, padirbtų bankų ir mokėjimo sistemų puslapių. Šis rodiklis šiek tiek didesnis nei rugpjūtį.
„Apgavikams, taip pat ir programišiams, labiausiai rūpi vartotojų pinigai. Todėl jie taiko daugybę įmantrių metodų, nuolat juos atnaujina ir tobulina“, – pastebėjo Marija Vergelis, „Kaspersky Lab“ šlamštalaiškių analitikė.
