Simonas Skupas, IT versle jau daug metų besisukantis vadovas, vienos 2006-aisiais įvykusios informacinių technologijų konferencijos metu šį virsmą įvardijo kaip neišvengiamą. Renginio dalyviai tokį pareiškimą pasitiko skeptišku krizenimu. Jie negalėjo patikėti tuo, kas šiandien yra akivaizdu.
Tačiau IT progresas spartėja sulig kiekviena diena, o jį prognozuoti tampa vis labiau sudėtinga. Dažnai prieš imantis kalbų apie ateities tendencijas, pravartu apžvelgti dabarties aktualijas. Būtent tai ir padarėme su S.Skupu, pokalbio apie mobiliųjų technologijų įtaką verslui metu.
– Turite nemažai darbo su tarptautinėmis korporacijomis patirties – ankščiau vadovavote „Nokia“, o dabar jau ilgą laiką vadovaujate „Samsung“ atstovybei. Kaip globaliu mastu veikiančiose IT bendrovėse yra traktuojamas mūsų šalies telekomunikacijų sektorius?
– Nemanau, kad Lietuva yra išskirtinė kaimyninių rinkų atžvilgiu. Visi tiek pasaulyje, tiek pas mus vykstantys informacinių ir mobiliųjų technologijų raidos procesai yra panašūs. Tačiau Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, yra būdingas tarytum „užkoduotas“ noras prasiveržti bei pirmauti. Ir tai daryti joms sekasi.
Kaip pavyzdį būtų galima pateikti LTE infrastruktūros kūrimą, taip pat išmaniųjų įrenginių skverbtį – šiais požiūriais esame viena iš lyderiaujančių Europos valstybių. Darbo reikalais lankantis „Samsung“ būstinėje man visuomet malonu klausyti bendrovės vadovų, kurie Lietuvą ir Korėją mini kaip pasaulines lyderes pagal plačiajuosčio interneto skverbtį.
Kalbant apie išmaniąsias technologijas Baltijos šalys pagal tam tikrus rodiklius pradeda išsiskirti iš viso Centrinės bei Rytų Europos regiono ir ima lygiuotis su Vakarų Europos šalimis. Tai pastarųjų 2-3 metų tendencija.
– Kokie tai rodikliai?
– Pirmiausia augantis išmaniųjų telefonų poreikis apskritai. Kitas faktorius – ekrano dydis. Nors šis rodiklis iš pažiūros atrodo visai nereikšmingas, tačiau iš tiesų auganti būtent didesnius ekranus turinčių mobiliųjų paklausa rodo, kad vartotojai aktyviai naudojasi mobiliosiomis paslaugomis.
Dažnai tenka išgirsti nuomonę, kad išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai yra labiau mados dalykas, kad jie naudojami ne pagal paskirtį arba nesuvokiant visų šių įrenginių suteikiamų galimybių. Su tuo sutinku tik iš dalies.
Neseniai mūsų bendrovės užsakymu buvo atliktas specialus „Living Index“ tyrimas, kuriuo tirta kaip Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių žmonės naudoja mobiliuosius įrenginius. Jame išsiaiškinta, kad, pavyzdžiui, planšetinių kompiuterių funkcionalumą labiausiai išnaudoja būtent Lietuvos vartotojai.
– Kokias pagrindines mobiliųjų technologijų įsisavinimo mūsų šalyje problemas išskirtumėte? Juk vien tai, kad Lietuvoje vyksta panašūs procesai kaip ir užsienyje dar nereiškia, kad šie procesai turi lemiamos įtakos kasdieniam gyvenimui.
– Manau, kad lyginant su Vakarų Europa, Lietuvoje nėra pakankamai pažengęs efektyvus mobiliųjų įrenginių naudojimas versle. Jei mes pasižiūrėtume į daugelio Lietuvos bendrovių išmaniųjų telefonų ūkį, pasijustume kaip zoologijos sode. Daug skirtingų prekės ženklų, skirtingų modelių bei skirtingų operacinių sistemų.
Dažniausiai išmanieji įrenginiai yra naudojami tik skambučiams ir SMS žinutėms siųsti, tačiau verslo žmonės retai kada susimąsto, kad šių prietaisų funkcionalumas yra kur kas platesnis. Nepagalvojama apie korporatyvinio el. pašto, prieigos prie įmonės duomenų bazės, galiausiai specializuotų programų, skirtų konkrečioms veikloms vykdyti, naudojimą.
Visi šie sprendimai leistų optimizuoti darbuotojų darbo laiką. Juk šiuolaikiniame versle greitis, operatyvumas ir lakstumas įgauna vis didesnę svarbą, o telekomunikacijos yra būtent ta sritis, kuri įgalina suteikti šias savybes tiek įmonei, tiek atskiram jos darbuotojui.
Kad nepasirodytų, jog hiperbolizuoju, galime pažvelgti į technologijų naudojimą versle iš ilgesnio laikotarpio perspektyvos – prisiminkime kaip įmonės bendravo prieš 10-15 metų. Tam buvo naudojamas faksas. Skeptikai, manantys, kad jų versle išmanieji įrenginiai yra visiškai nereikalingi, kad jie skirti vaikų tik vaikų žaidimams, turėtų pagalvoti apie grįžimą prie tokio bendravimo būdo.
– Šis Jūsų pastebėjimas atliepia tai, apie ką kalba daugelis į spartų IT diegimą orientuotų vadovų – nemažai mūsų šalies verslininkų pasižymi per mažu imlumu naujovėms. Tačiau ar nesama kitų priežasčių, trukdančių sparčiau įsisavinti tam tikras inovacijas versle?
– Manyčiau šiuo metu per daug kalbama apie galutinį vartotoją bei itin konkretiems jų tikslams skirtas technologijas. Ir mintyje turiu ne tik žiniasklaidoje cirkuliuojančią informaciją. Kalbu ir apie pačių verslininkų orientaciją.
Pavyzdžiui, tie patys išmaniesiems skirtų programų kūrėjai kuria produktus labai specifiniais poreikiais pasižyminčioms vartotojų grupėms. Manau, šiuo požiūriu nėra pakankamai išnaudojamos verslas-verslui srities galimybės.
Ši tendencija būdinga ir pradedančioms įmonėms, vadinamiesiems startuoliams. Daugelis jaunų žmonių pervertina vieną konkrečią programėlę kuriančių bendrovių sėkmės istorijas ir visai pamiršta kita stambią vartotojų grupę – būtent verslo klientus. Klaidingai manoma, kad sukurti sėkmingą produktą galutiniams vartotojams yra lengviau. Iš tiesų tai žymiai sudėtingesnis verslo kūrimo kelias.
Esama ir kito reikšmingo trukdžio sėkmingam naujausių technologijų pritaikymui versle. Informacinių technologijų sritis yra ganėtinai sudėtinga, o su ja dirbantys bendrovių darbuotojai valdo specifines žinias, kurių neturi jų kolegos ir vadovai. Dėl to, tarp vienų ir kitų dažnai atsiranda dialogo problemų, užkertančių kelią naujovių diegimui.
Inovacijas sudėtinga įsisavinti tampa tuomet, kai IT padalinių žmonės pradeda dirbti tarytum išskirtinėje komforto zonoje – tai yra blogiausia, kas gali nutikti. Šie žmonės turėtų nuolatos domėtis naujovėmis ir siūlyti jas įmonės vadovybei. Pastarajai teliktų įvertinti pasiūlymus ir priimti tam tikrus sprendimus. Tačiau dažnai situacija yra visiškai priešinga.
– Kokias konkrečias informacines bei išmaniąsias technologijas išskirtumėte kaip padariusias didžiausią įtaką verslui per pastarąjį dešimtmetį? Bendraujant su įmonių vadovais, daugelis jų teigia, kad verslo pasaulį iš esmės pakeitė mobilieji įrenginiai. Ar sutiktumėte su jais?
– Vien mobiliųjų įrenginių kaip verslo kasdienybę keičiančios technologijos įvardijamas pats savaime dar nieko nepasako. IT įtaką verslui reikėtų vertinti atsižvelgiant į skirtingų sprendimų sąveiką. Šiuo požiūriu itin svarbi yra mobilumo sąvoka. Būtent darbo vietos mobilumas buvo tas veiksnys, kuris iš esmės pakeitė darbuotojo ir darbdavio santykius, o kartu ir visą verslo kasdienybę.
Manau, kad verslo ateitis priklauso ne tiek nuo konkrečių prietaisų, kiek nuo kompleksinių IT sprendimų, apjungiančių mobiliuosius įrenginius, kompiuterius ir programinės įrangos sprendimus. Ir svarbiausia, kad visa tai būtų orientuotą į greitą duomenų pasiekiamumą, jų saugumą ir efektyvų panaudojimą.
Kalbant konkrečiau, žinoma, visiškai sutinku – išmanieji telefonai buvo tie prietaisai, kurių paplitimas sudarė sąlygas įmonių veiklos kaitai. Bet, kaip jau minėjau, kitaip nei galutiniai vartotojai, Lietuvos verslininkai dar neišnaudoja visų mobiliųjų įrenginių potencialo.
– Iki šiol kalbėjome apie bendrąsias tendencijas. Tačiau kokia situacija yra su būtent Jūsų atstovaujamos bendrovės verslo klientais – kokiais konkrečiais poreikiais jie pasižymi ir kaip šie poreikiai skiriasi nuo galutinių vartotojų?
– Jie beveik nesiskiria. Pirkdami produkciją verslo klientai nesuformuluoja konkrečių kriterijų, pagal kuriuos perkami įrenginiai galėtų būti realiai pritaikyti efektyvumo didinimui. Kitaip tariant verslo klientai į mobiliuosius įrenginius žvelgia iš privataus kliento pozicijų.
Neretai būna taip, kad įmonių vadovybei perkami yra aukštos klasės išmanieji, o visiems kitiems vos ne įprasti mobilieji telefonai (angl. feature phones), kurie dažniausiai numetami į stalčius. Vietoje jų darbuotojai naudojasi asmeniniais įrenginiais su atskiromis SIM kortelėmis. Tai labai neretas scenarijus. Tačiau ši situacija po truputį ima keistis, o tarp verslo klientų atsiranda į aiškiai suformuluotus, specifinius poreikius orientuotų įmonių.
– Paskutinis klausimas, apie apskritai visus Jūsų bendrovės klientus – tiek verslo, tiek privačius. Įdomu, ar mūsų šalies vartotojai, lyginant juos su kitomis pasaulio rinkomis, pasižymi tam tikrais skiriamaisiais bruožais?
– Jei kalbame ne apie poreikius, tačiau apie produkcijos pirkimo dinamiką, galiu išskirti vieną specifinį, būtent Lietuvos rinkai būdingą bruožą. Jį pastebėti galima lyginant skirtingose šalyse naujai pristatyto to paties mobilaus įrenginio paklausą.
Kitose rinkose išleidus naują produktą, jo paklausos kreivė staigiai šauna į viršų ir po kurio laiko taip pat staigiai ima kristi. O štai Lietuvoje, naujojo produkto paklausa iš pradžių auga nežymiai, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje dažnai aplenkia kitas rinkas, netgi tas, kuriose vartotojų perkamoji galia yra kur kas didesnė. Šis skirtumas jaučiamas Lietuvą lyginant ir su kitomis Baltijos šalimis.
Ką tai rodo? Mano nuomone tai rodo, kad vartojimas kitose rinkose yra stipriai sąlygotas mados vėjų, kurie prekybai, nors ir turi teigiamą, tačiau trumpalaikį efektą. Tuo tarpu mūsų šalyje vartotojai kritiškiau apsvarsto savo poreikius, o geram produktui negaili lėšų. Norėtųsi, kad tokiu požiūriu užsikrėstų ir verslo klientai. Sakyčiau, kad versle atsargumą reikėtų suderinti su nebijojimu išbandyti naujoves – esu įsitikinęs, kad daugiausia laimėti gali atsakingi pionieriai.
