„Taip, „Deezer“ muzikos tiekimo paslauga realiai Lietuvoje veikia jau bent porą metų, tačiau ligi šiol mes nieko nedarėme, kad ją pristatytume. Galima sakyti, kad ji buvo prieinama, tačiau oficialiai nedirbo. Laukėme, derėjomės su partneriais ir dabar jau esame pasirengę startuoti Lietuvoje. Netrukus. Labai labai greitai... Tiesa, kol kas negaliu kalbėti apie būsimą mūsų partnerį, tad atleiskite už šiokį tokį paslaptingumą“, – tik sutiktas paaiškino, ką čia veikia J.Pesola.
Už paslaptingumą atleisime. Dar ir dėl to, kad labai panašių užuominų apie būsimą paslaugą, apie kurią kol kas nekalba, teko girdėti ir iš „Tele 2“ darbuotojų. Žodžiu, supratote – nereikia būti Šerloku Holmsu, kad būtų sudėti visi taškai ant i.
Tačiau tai tik smalsu. Kur kas svarbiau būtų žinoti, kodėl mums turėtų tas „Deezer“ rūpėti? Šiaip ar taip, „Spotify“ veikia, yra patogu, džiugina sugebėjimu parinkti muziką pagal skonį...
„Taip, „Spotify“ veikia puikiai, bet aš manau, kad vartotojui visada geriau turėti pasirinkimą – kuo daugiau, tuo geriau. Mes iš esmės teikiame panašią paslaugą, šiek tiek daugiau dainų, tačiau didžiausias skirtumas, kad „Deezer“ itin aktyviai dirba parenkantys muziką redaktoriai.
Apie 20 proc. mūsų įmonės darbuotojų visame pasaulyje užsiima tik muzikos parinkimu. Jie dirba savo teritorijose, parenka ten aktualią muziką, bendrauja su vietos menininkais, kompanijomis ir taip sukuria išskirtinį aktualų turinį. Todėl mes visada konkrečiai vietai turime daugiau pritaikyti ir vietinio turinio.
Štai dabar aš atvykau į Vilnių, susitinku su dešimtimis įvairių Lietuvos muzikos grupių vadybininkų, kad „Deezer“ būtų visa įmanoma vietinė muzika, – apie savo darbą pasakojo Baltijos šalimis besirūpinantis J.Pesola. – Mes turime 30 mln. dainų. Tai išties daug, tad kaip vartotojui išsirinkti tai, ko jis nori? Taip, jis žino savo mėgstamas grupes, tačiau nori išgirsti ir ką nors naujo, o tai kartais labai sudėtinga. Tam reikia patarėjo, kuriais ir tampa „Deezer“ šalių redaktoriai. Todėl ir manau, kad mes geresni, nes nepasitikime tik algoritmu, čia dirba tikrai muzikos klausantys žmonės.“
Pats Jouni Lietuvą pažįsta ne tik iš gandų – Vilniuje jis gyveno pusmetį, kai čia mokėsi. Taigi vietinis koloritas jam nėra paslaptis. Ir muzika jam nesvetima – ir dabar groja grupėje. Visa tai verčia tik dar labiau stebėtis, kaip jam liežuvis verčiasi žadėti Lietuvos muzikantams galimybę išgarsėti pasaulyje ir uždirbti?
„Kai tik atsirado muzikos transliavimo internetu paslaugų, mažai kas jomis naudojosi, muzikantai skundėsi, kad išmokos nevertos dėmesio. Tačiau dabar Švedijoje absoliuti dauguma žmonių klausosi legalios muzikos internetu, muzikantų gaunamos sumos išaugo ir jie nebesiskundžia.
Sakote, jog Lietuvoje mažai gyventojų ir net labai populiari vietos grupė nieko pastebimo neuždirbs, nes nesurinks reikalingo perklausų skaičiaus? Suomija nedaug didesnė, tačiau ten sistema veikia. Juk, kai parduodi albumą, vieną kartą gauni pinigus, ir viskas, o čia už kiekvieną perklausą moka po nedaug, bet visą likusį gyvenimą.
Be to, išskirtinė „Deezer“ ypatybė yra ta, kad čia net mažai žinoma vietinė grupė gali sulaukti tarptautinės sėkmės. Kitos tokio tipo paslaugos padeda labiau augti populiariems ir mažai ką keičia nežinomų muzikantų gyvenime. „Deezer“ turi gyvus redaktorius, todėl čia kai kas iš esmės kitaip. Mano pasirinktų dainų sąrašą mato žmonės visame pasaulyje, be to, mes bendraujame tarpusavyje.
Pavyzdžiui, redaktorius iš Meksikos susisiekia ir sako: „Čia atsirado tokia gera vietinė grupelė – paklausyk.“ Aš paklausau ir, jei man patinka, rekomenduoju jį rinkai, kurią prižiūriu. Taip žmonės, kurie niekaip kitaip tos dainos neišgirstų, pradeda jos klausytis.
Dabar pastebiu, kiek daug Brazilijoje klauso nepriklausomų Suomijos grupių. Nes Brazilijos redaktorius seka jų muziką ir geriausias rekomenduoja. Ta maža grupė staiga išpopuliarėja kitame pasaulio gale ir jau gali vykti ten koncertuoti. Taigi, tu realiai gali būti pastebėtas. Ir Lietuva čia nėra išskirtinė“, – sakė J.Pesola.
Štai tiek to išskirtinumo ir žmogaus indėlio svarbos. Lieka pažymėti, kad „Deezer“ kainų politika panaši kaip visų kitų – galima naudotis nemokamai, bet reikės iškęsti reklamas ir klausytis tik tinkle, o galima už 7 eurus nusipirkti „premium“ narystę ir naudotis visomis įmanomomis paslaugomis be jokių trukdžių. Be to, muzikantams pervedama daugiau pinigų, jei jų klausytojai naudojasi „premium“ paslauga.
„Muzika kainuoja ir ji turi vertę, todėl mes mokome žmones, kad reikia muzikantui užsidirbti. Už muzika susimokėti reikėtų bent jau peržiūrint reklamą. Ir tai jau atsitiko – Suomijoje ir Švedijoje turėjome daugybę piratų, visi vogė muziką, o dabar jų beveik nebeliko. Taigi, kai Lietuvoje turėsime visą lietuviams įdomią muziką, jie ras viską čia ir jiems nereikės užsiimti piratavimu“, – užbaigė pokalbį J.Pesola, primindamas seną tiesą.
Štai toks gandas, kuris galbūt greičiau jau yra faktas, nors dar neįvykęs. Kam smalsu, galite nieko ir nelaukti – „Deezer“ juk seniai Lietuvoje groja, nors apie tai iki šiol ir nešnekėjo. Ir groja visiems, ne tik būsimojo partnerio klientams.
