Moderniausios ryšio įrangos, kurią mobiliojo ryšio operatoriai naudoja visame pasaulyje, diegimas stringa, nes Lietuvoje įranga neatitinka itin griežtų higienos normų.
Anot specialistų, lietuviai baiminasi krislo, tačiau nemato rąsto. Dauguma mobiliųjų telefonų, ypač senesnių, sukuria daug didesnį elektromagnetinį lauką prie pat žmogaus kūno nei už kelių šimtų metrų ar net kelių kilometrų stovinčios mobiliojo ryšio antenos, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Latviai aplenkė lietuvius
„Rūpestis dėl elektromagnetinės spinduliuotės Lietuvoje yra gerokai perdėtas. Jeigu ko nors nesupranti, tada kur kas paprasčiau yra neigti ar priešintis naujovėms.
Ar mes bijome to, ko niekas neaptinka, ir užkertame sau kelią į priekį, ar remiamės kitų šalių praktika, kai mokslo tyrimams išleidžiama dešimtys milijonų dolerių?“ – stebėjosi Vilniaus universiteto Telekomunikacijų mokslo centro vedėjas doc. dr. Kęstutis Svirskas.
Lietuvoje galiojančios higienos normos leidžia itin mažą elektromagnetinę spinduliuotę, kuri negali viršyti 0,01 W/kv. cm.
Galima palyginti: beveik visose Europos šalyse, taip pat ir Latvijoje, Estijoje leidžiama 100 kartų didesnė spinduliuotė. 0,45–1 W/kv. cm – tokią rekomendaciją dėl elektromagnetinių laukų poveikio žmogui apribojimo Europos Taryba priėmė dar 1999 metais. Ir ją pritaikė beveik visos ES šalys.
Tarp jų ir Latvija. Šios šalies Elektroninių komunikacijų biuro atstovų teigimu, kaimyninė šalis iškart pasinaudojo Europos Tarybos rekomendacija, nes ligi tol neturėjo jokių normų.
Latvijoje galiojančios ir ES direktyvas atitinkančios higienos normos specialistams nekelia nei įtarimų, nei abejonių, todėl šioje šalyje komunikacijų technologijos plėtojamos itin sparčiai.
Siekia vienodų sąlygų
„Mobiliojo ryšio operatoriai Lietuvoje siekia dirbti tokiomis pat sąlygomis kaip visi operatoriai Europos šalyse. Jų prašymas suprantamas, juolab mes einame bendros skaitmeninės rinkos link.
Be Lietuvos, dar penkios Europos šalys neatsižvelgė į Europos Tarybos rekomendacijas. Iš jų tik dar dviejose šalyse – Bulgarijoje ir Lenkijoje – galioja tokios pat griežtos normos kaip Lietuvoje.
Tačiau Lenkija jau svarsto galimybę ją keisti“, – paaiškino Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Radijo ryšių departamento direktorius Mindaugas Žilinskas.
Mobiliojo ryšio operatorius kontroliuojanti Lietuvos RRT dėl higienos normų pakeitimo kreipėsi į šalies Sveikatos apsaugos ministeriją.
Siūloma įvertinti galimybę elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamąją vertę nustatyti 0,1 W/kv. cm. Tai vis dar 10 kartų mažiau nei daugelyje pasaulio šalių.
Įstrigtų dabartyje
M.Žilinskas atkreipė dėmesį, kad dar vieną normą, susijusią su mobiliuoju ryšiu, Lietuva įteisino be didesnių diskusijų, – SAR (Specific Absorbtion Rate), apibrėžiamą kaip elektromagnetinių bangų galią, sugeriamą kūno masės vienetui – W/kg.
Ši norma dažniausiai naudojama mobiliojo ryšio telefonų elektromagnetinei spinduliuotei reglamentuoti.
„Įvairūs skaičiavimai rodo, kad nepakeitus higienos normų tai stabdys mobiliojo ryšio, taip pat ir plačiajuosčio interneto plėtrą. Šiuo metu ryšio rodikliai Lietuvoje puikūs, bet tai nereiškia, kad taip bus ir po kelerių metų.
Įstrigę galime taip ir nesugebėti pasiekti Europos Komisijos iškelto ambicingo tikslo, kad ne vėliau kaip iki 2020 metų visi Europos Sąjungos piliečiai galėtų naudotis ne mažesniu nei 30 Mb per sekundę spartos plačiajuosčiu ryšiu, o bent pusė turėtų 100 Mb/s spartos plačiajuosčio ryšio paslaugas“, – sakė M.Žilinskas.
Prasčiau ir brangiau?
Tyrimai rodo, kad diegdami naujausias technologijas ir panaudodami visas jiems skirtas dažnių juostas ryšio operatoriai jau 2015–2017 metais susidurs su galios apribojimais. Dar prastesnė padėtis bus po 2018 metų.
Iki 2020 metų mobiliojo interneto paslaugos Lietuvoje turėtų patobulėti tiek, kad savo mobiliuosiuose telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose bet kur galėsime stebėti tiesiogines didelės raiškos vaizdo transliacijas, o duomenys keliaus akimirksniu. Arba negalėsime.
Jei plėtra bus vykdoma nekeičiant higienos normos, ryšio tiekėjai turės rinktis – sumažinti siųstuvų galią arba pastatyti dar daugiau antenų.
Nė vienas iš sprendimų nepatiktų visų mobiliojo ryšio bendrovių klientams. Pirmuoju atveju ryšys taptų netgi prastesnis, negu yra dabar. Antruoju neišvengiamai brangtų mobiliojo ryšio operatorių paslaugos, kurios šiuo metu yra pigiausios Europos Sąjungoje.
Telekomunikacijų bendrovėms tektų investuoti papildomai ir statyti dar daugiau bazinių stočių, kurios kai kuriems gyventojams kelia nerimą.
Mokslininkai ryšio nerado
„Europos Tarybos rekomendacija buvo paremta mokslo tyrimais. Elektromagnetinio lauko įtaką sveikatai tiria ne viena mokslininkų grupė, tačiau iki šiol kompetentingų institucijų nėra oficialiai patvirtinta, kad spinduliuotė daro poveikį organizmui“, – kalbėjo M.Žilinskas.
Šiais metais paskelbta Didžiosios Britanijos vyriausybės finansuoto 5 metus trukusio tyrimo ataskaita, kurioje teigiama, kad mokslininkai nerado jokių įrodymų, kad telefonų ir bazinių stočių skleidžiamos radijo bangos keltų riziką žmonių sveikatai.
Elektromagnetinio lauko įtaką sveikatai tyrė ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra. 13-oje šalių ištirta 5000 susirgimo smegenų vėžiu atvejų. Tyrimas nenustatė ryšio tarp naudojimosi mobiliuoju ryšiu ir susirgimo ar padidėjusios rizikos.
Remdamasi šiuo tyrimu PSO išleido rekomendacijas, kad bazinės stotys sveikatai žalos nedaro, tačiau pasiūlė, kaip sumažinti telefonų spinduliuotę.
Ką pataria lietuviai?
Moksliniai tyrimai dėl elektromagnetinės spinduliuotės poveikio atliekami ir Lietuvoje.
Pernai ir užpernai VU Radiofizikos katedros ir Onkologijos instituto Mokslinių tyrimų centro mokslininkai atliko daug bendrų eksperimentų, kuriais siekė nustatyti, kaip elgiasi ląstelės, švitinamos elektromagnetine spinduliuote.
„Ląstelių sluoksnį porą valandų švitinome elektromagnetiniu lauku, penkiolika kartų stipresniu už maksimalią Europoje leistiną normą, o tai pusantro tūkstančio kartų daugiau, nei leidžia Lietuvos higienos normos.
Ląstelės į tokį poveikį nereagavo. Eksperimentus vykdome ir toliau“, – pasakojo VU Radiofizikos katedros vedėjas K.Svirskas.
Jo teigimu, žmonės kur kas labiau nerimauti turėtų ne dėl bazinių stočių, o dėl mobiliųjų telefonų spinduliuotės, nes jų galimas poveikis yra didesnis.
„Kuo ilgiau kalbate, tuo didesnė rizika. Kalbėkite tik gero ryšio zonoje ir trumpai. Stenkitės telefoną laikyti atokiau nuo galvos, kai pokalbis sujungiamas, ir per 3–5 centimetrus nuo galvos, kai kalbate. Rašykite žinutes.
Tuomet nereikės nerimauti dėl sveikatos“, – patarė K.Svirskas.
Dažnai remiasi pseudomoksliniais teiginiais
Tyrimą kartu su fizikais vykdžiusio VU Onkologijos instituto Mokslinių tyrimų centro Biomedicininės fizikos laboratorijos vadovo profesoriaus Ričardo Rotomskio teigimu, keistai atrodo, kad mėginame būti protingesni už visą pasaulį ir persistengiame drausdami ir ribodami.
„Gali būti, kad, bandydami būti išskirtiniai su savomis normomis, iš tiesų pasirodysime kvailesni nei visa Europa“, – sakė R.Rotomskis.
Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad moksliniais tyrimais pagrįstai diskusijai trukdo ir tai, kad Lietuvoje daugiau neargumentuotai kalbama, be svarių ir konkrečių įrodymų, ir nebandoma atlikti spinduliuotės poveikio tyrimų. Vertėtų skirti tyrimams finansavimą ir juos atlikti, jeigu nepasitikime pasauline praktika.
Pasak jo, vertinant elektromagnetinių laukų poveikį reikia atlikti ir tarptautinių mokslinių tyrimų rezultatų analizę.
Rimta jų analizė Lietuvoje kol kas nėra atlikta. O ji būtina, kad diskusija būtų paremta argumentais. Dabar išsakomos baimės dėl spinduliuotės, ko gero, remiasi pseudomokslu – straipsniais mažai patikimuose leidiniuose.
