Aktyvesni internautai turėtų prisiminti, kaip prieš kelerius metus su trenksmu buvo pristatytas socialinis tinklas „Diaspora“. Jo valdytojai tuomet žadėjo suteikti visą valdymą jo nariams. Tačiau didžiulio dėmesio sulaukęs tinklalapis dabar nugrimzdo į interneto užribį.
Buvo ir daugiau panašių bandymų – galbūt atsiras tokių, kuriems teko girdėti apie „Friendica“, „Identi.ca“, „Instapray“ ar „Tout“.
Dabar susidomėjimo bangą pasičiupo „Ello“.
Svetainės įkūrėjas Paulas Budnitzas teigia ją sukūręs asmeninėms reikmėms. Iš pradžių planuota, kad ją naudos jis ir maždaug 90 jo draugų. Tačiau rugpjūtį dviračių parduotuvės savininkas nusprendė atverti platformą visiems norintiems.
Dabar svetainė sulaukia per 31 tūkst. prašymų prisijungti per valandą, skelbia BBC.
Naujasis socialinis tinklas vadinamas „antifeisbuku“ dėl to, kad žada nerodyti jokių reklamų ir nepardavinėti vartotojų duomenų trečiosioms šalims. Visgi kai kurie ekspertai įspėja, kad tinklalapio valdytojai gali susidurti su sunkumais, mat tik nedidelė dalis tinklo narių sutiks susimokėti už tam tikras svetainės funkcijas.
Kad lengva nebus, „Ello“ įkūrėjams jau teko įsitikinti – savaitgalį puslapis buvo laikinai nepasiekiamas dėl DdoS (angl. Distributed Denial of Service) atakos, kurios metu programišiai užtvindė puslapį netikromis užklausomis.
Tinklalapis turi minimalistinį dizainą ir, iš pirmo žvilgsnio, nėra toks patogus kaip labiau išvystyti socialiniai tinklai.
„Mes mokomės dirbdami, tačiau turime patyrusią programuotojų komandą, – sako P.Budnitzas. – Šiuo metu ji yra „beta“ versijos, taigi klaidų likę ir įvyksta visokių keistenybių, bet visa tai bandome pataisyti kaip galime greičiau.“
Jis pridūrė esąs pamalonintas, kad jo svetainė vadinam „antifeisbuku“, bet tikina į savo idėją žvelgiantis kiek kitaip.
„Mes nelaikome „Facebook“ konkurentu. Mes juos matome kaip reklamų platformą, o mes esame tinklas“, – aiškina vyras.
Ar jų idėja – leisti naudotis bazinėmis funkcijomis, bet pardavinėti tam tikras paslaugas – pasiteisins? „Forrester“ analitikas Jamesas McQuivey pastebi, kad ilgainiui sėkmės sulaukia nemokami produktai.
„Nekvieti draugo prisijungti prie svetainės, jei jam už tai reikės mokėti. Net skaitmeninės muzikos pasaulyje – gali mokėti už paslaugas, bet dauguma žmonių to nedaro, – sako jis. – Mums visiems gali atrodyti, kad nemėgstame reklamų, galime tikėti, kad neteisinga kompanijoms krautis pelną iš mūsų asmeninės informacijos, bet mūsų elgesys leidžia manyti, kad šios kompanijos mums suteikia tai, ko norime, ir neprieštaraujame tam, ką jos daro.“
