Absoliučią daugumą draudžiamų įvykių sudaro telefonų dužimai ir sugadinimai vandeniu. Dauguma atvejų – standartiniai: telefonas iškrenta iš rankų, nukrenta nuo stalo, ant jo atsisėdama ir pan. Vandeniu dažnai įrenginiai sugadinami plaukiant baidarėmis ar valtimi, nusprendus išsimaudyti su drabužiais.
Bet pasitaiko ir išradingesnių būdų. Pavyzdžiui, žmogus pasideda telefoną ant automobilio stogo, o kad tai netinkama vieta gabenti brangią elektroniką prisimena tik pradėjęs važiuoti. Rezultatas – nukritęs ir pervažiuotas telefonas skilusiu ekranu bei sulankstyta baterija.
Telefonai iš kišenių krenta ir dviratininkams ar bėgikams. Draudikai taip pat nerekomenduoja šių įrenginių naudoti žaidimams su šunimis ir kitais gyvūnais.
Pasitaiko, kad žmonės telefonus aplieja kava, įmeta į akvariumą, vonią, unitazą, išskalbia skambimo mašinoje, ar net eketę ežere.
O kai kurie mobiliųjų telefonų sugadinimo ar praradimo atvejai skamba lyg anekdotai: „Siena buvo per tvirta“, „Šuo suėdė“, „Pervažiavo traktorius“, „Įkrito į molį“, „Buvo aplietas dušo želė“, „Mes susipykome su telefonu ir jis išėjo“, „Telefonas tiesiog mirė“, „Užkrito kvepalų buteliukas, kuris sudaužė ekraną“.
Melagius pričiumpa
„Bitė Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Rūta Latinytė teigia, kad vieni žmonės į keistas situacijas pakliūna ne savo noru, kiti šmaikštaudami tikrina draudikų humoro jausmą. Arba telefono draudimo galimybes. Pokštauti ūpas dažnai kyla ir neblaiviems ar susinervinusiems klientams.
Šias paslaugas siūlančios bendrovės tokius atvejus sprendžia individualiai, bet pokštautojus įspėja, kad, jei priežastis neįtraukta į draudžiamų įvykių sąrašą, draudimas gali negalioti.
Draudikai neatskleidžia, kaip tiksliai nustatoma, ar žmogus nemeluoja. Tačiau tikina žinantys, kaip tai patikrinti.
„Sugadintą telefoną priimant remontui ar ekspertizei dėl keitimo, visų pirma patikrinamas jo unikalus serijos numeris – taip nustatome, ar tikrai įvykį patyrė apdraustas įrenginys. Kai telefono netenkama vagystės ar apiplėšimo metu, klientas turi pateikti tai patvirtinančią policijos pažymą. Kartu su mobiliojo ryšio operatoriumi tikriname, ar telefonas nėra naudojamas, kur paskutinį kartą buvo prisijungęs prie tinklo“, – sakė Andrius Gimbickas, „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas.
Paslaugos skiriasi
Telefonų ir planšetinių kompiuterių draudimą siūlo visi trys didieji šalies mobiliojo ryšio operatoriai, tiesa, apsidrausti galima tik naujus įrenginius.
„Bitėje“ telefono draudimas, priklausomai nuo įrenginio kainos, svyruoja nuo 6 iki 50 Lt per mėnesį; „Omnitel“ – nuo 3 iki 30 Lt, „Tele2“ visi telefonai draudžiami už 15 Lt mėnesinį mokestį. Draudimas finansiškai apsaugo nuo tokių žalų, kaip sudužimas, sugadinimas, užliejimas, ugnis, vagystė ir pan.
Praradus mobilųjį telefoną ar nepataisomai jį sugadinus, suteikiamas naujas telefonas, o sugadinimo atveju telefonas yra nemokamai pataisomas.
Priklausomai nuo sutarties sąlygų, telefonui sugedus gali tekti papildomai susimokėti draudžiamojo įvykio mokestį. Ne visi operatoriai suteikia ir pakaitinį telefoną, kol sugedęs įrenginys taisomas.
Kaip apsaugoti telefoną?
Nuo ekrano skilimo telefonus gali padėti apsaugoti specialūs dėklai, kurie sušvelnina smūgį.
Jei telefonas buvo aplietas ar įmerktas į vandenį, svarbu kuo skubiau iš jo pašalinti drėgmę (pvz., dulkių siurbliu ar šaltą orą pučiančiu plaukų džiovintuvu), jei įmanoma – išimti bateriją ir SIM kortelę bei palikti išdžiūti vienai-dviem paroms.
Vagystės atveju nustatyti telefono buvimo vietą ir apsaugoti jame esančią informaciją gali padėti specializuotos programėlės, tokios kaip „ESET mobile security“, „Find My Phone“ ar „Prey Anti Theft“. Žinoma, jas telefone reikia įdiegti iš anksto.
