Tyrimas buvo atliktas ES narėse ir kandidatėse – iš viso 33 Europos valstybėse su 600 mln. gyventojų. Jame buvo vertinama plačiajuosčio ryšio skverbtis, elektroninių paslaugų vartotojų skaičius, e. paslaugų vartojimo dažnis, piliečių, bendraujančių su institucijomis internetu, dalis, jų pasitenkinimas esamomis e. paslaugomis ir kiti rodikliai.
Tyrime Lietuva priskirta progresyviai e. paslaugas teikiančių šalių grupei (kartu su Austrija, Danija, Ispanija, Norvegija ir Portugalija). Bendras e. paslaugų naudojimo rodiklis Lietuvoje siekia 49 proc. (ES vidurkis 46 proc.), e. paslaugų efektyvumo – 45 proc. (ES vidurkis 40 proc.), o tikimybė, kad e. paslaugų vartotojas naudosis jomis ir ateityje, lygi ES vidurkiui (71 proc.).
Europos Komisija Lietuvos pažangą įvertino kaip nepriekaištingą visose elektroninių paslaugų teikimo srityse. Vienintelis aspektas, kuriam reikalingas papildomas Lietuvos valdžios dėmesys – tai tarpvalstybiniu lygiu teikiamos paslaugos, teigiama išvadose.
Elektroninių paslaugų tyrimas yra atliekamas kasmet nuo 2001 m. visose Europos Sąjungos šalyse. Iki 2011 m. paslaugos buvo tiriamos perkėlimo į elektroninę erdvę brandos lygiais, tačiau prieš porą metų ši tyrimo metodika buvo pakeista, atsižvelgiant į naujai nubrėžtas Elektroninės valdžios politikos įgyvendinimo bei vertinimo kryptis.
