Ko gero, visi, kas turi el. paštą, jau žino, kaip įsigyti viagros, pasididinti vienas kūno dalis, o kitas – susimažinti, investuoti pinigus. Kažkas gal net su princu iš Afrikos susipažino.
Vieša paslaptis, kad šiuo būdu reklamuojasi ne tik abejotinos reputacijos užsienio įstaigos, bet ir lietuviškos bendrovės. Brukalas yra santykinai nebrangus, todėl labai populiarus tarp mažesnių įmonių, kurios neišgali reklamos žiniasklaidoje.
„Tokios įmonės apie verslo etiką ar reputaciją nė nebuvo susimąsčiusios. Dažnai tai „kopijuoti“ versliukai, bandantys išnaudoti vienokią ar kitokią interneto komercijos madą – grupinius pirkimus, nuolaidų medžioklę ir pan. Retas atvejis, kuomet brukalas atkeliauja iš bendrovės, kuri savo svetainėje turi išdidų skyrelį „socialinė atsakomybė“ ar „įmonės vizija“. Tokios bendrovės, ypač užsienio ar mišraus kapitalo, planus kuria dešimtmečiams ir savo vardą saugo. Tačiau galima kartais nelauktą laišką gauti ir iš jų“, – pastebi technologijų ekspertas, lektorius Džiugas Paršonis.
Įstatymai – nė motais
Šlamštlaiškiai platinami pasinaudojant tokias paslaugas teikiančių bendrovių paslaugomis arba įsigijus el. pašto adresų sąrašus, surinktus „šukuojant“ interneto svetaines. Į juos gali papulti, pavyzdžiui, viešai internete skelbiami gydytojų, įmonių vadovų, vadybininkų ir kitų darbuotojų el. pašto adresai.
Šlamštlaiškius platinančios ar tokius sąrašus pardavinėjančios bendrovės beveik niekada nėra registruotos kaip asmeninių duomenų tvarkytojos. D.Paršonis tai vadina „pilkąja“, jei ne „juodąja“, lietuviško verslo internete puse.
„Kalta ganėtinai laisva „sutikimo gauti informaciją“ interpretacija. Kiek man žinoma, tik bankai prašo rašytinio ir pasirašyto sutikimo gauti informaciją el. paštu. Ryšio bendrovėms, kabelinių TV operatoriams ir daugybei prekybos bendrovių, atrodo, pakanka, kad esi jų klientas. Kai kurios jų gudrauja automatiškai pažymėdamos „noriu gauti naujienlaiškį“ elektroninėje pirkinių formoje – jei paskubėsi ir neatkreipsi dėmesio, sutikimą būsi davęs, – teigė pašnekovas. – Ne vienos bendrovės rinkodaros specialistai net nežino, kad adresynų naudojimas brukalui yra neteisėtas ir baustinas. Jei kas jiems primena, kad reklaminius laiškus galima siųsti tik gavus raštišką ir pasirašytą adresato sutikimą, rinkodaros „specialistai“ tik gūžčioja pečiais, o kartais ir nusijuokia.“
Nustebino universiteto brukalai
Rinkodaros strategijos ekspertas Linas Šimonis pastebi, kad reklaminius šlamštlaiškius primenančių pranešimų galima sulaukti ne tik iš įvairių kompanijų, bet ir mokslo įstaigų. Jis teigia jau keletą mėnesių gaunantis tokių laiškų iš ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto.
„Viskas prasidėjo nuo ISM rektoriaus vardu pasirašyto laiško, kviečiančio į susitikimą su strateginiu investuotoju. Tipiškas spamas, paslepiant adresatus ir kreipiantis „gerbiami kolegos“. Atsakiau, kad suklydo. Turėjau naivios vilties, kad nepatyrusi sekretorė tiesiog nevykusiai gavėjų adresus surašė. Jokios reakcijos. ISM rektorius nesinaudoja savo elektroniniu paštu?“ – stebėjosi L.Šimonis.
Vėliau jis sulaukė dar kelių nepageidaujamų laiškų. Rinkodaros specialistą stebina tai, kad laiškai siunčiami negavus sutikimo. „Registravęsis tikrai nesu. Manau, kad tiesiog nusipirko kokią nors duomenų bazę ir visiems siuntinėja. Be to, brukalai ateina itin keistu el. pašto adresu, kuris, jei kažkada ir trumpai egzistavo, tai jau kokius 7 ar daugiau metų tikrai neveikiantis ir nepublikuojamas. Tad duomenų bazė pas juos labai sena“, – svarstė L.Šimonis.
Jo nuomone, tokie veiksmai mokslo įstaigai garbės nedaro. Ypač tokiai, kuri ugdo būsimus vadybos specialistus. „Kodėl studentai vadovavimo ir ekonomikos studijoms turėtų rinktis universitetą, kuris pats nesugeba vadovauti savo marketingui?“ – retoriškai klausė jis.
Siunčia tik užsiregistravusiems
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto atstovai tikina laiškus apie būsimus renginius, naujienas ir panašią informaciją el. paštu siunčiantys tik tiems, kas jau yra dalyvavę jų renginiuose ir užsiregistravo informacijai gauti.
„Kviesti universiteto studentus, partnerius į atvirus renginius universitete pradėjome nuo pirmųjų universiteto veiklos metų. Tik vėliau asmenų, pageidaujančių gauti informaciją apie ISM renginius, auditorija išsiplėtė. Dažniausiai tokio pobūdžio informaciją pageidauja gauti asmenys, jau dalyvavę ISM renginiuose ir įsitikinę jų kokybe bei aktualumu“, – teigė ISM vyr. komunikacijos vadybininkė Kornelija Kunigonytė.
Anot jos, informacija yra atrenkama atsižvelgiant į renginių temas ir dalyvių interesus, todėl skirtingus kvietimus gauna ne visi užsiregistravę asmenys. „Organizuojame renginius skirtingoms auditorijoms, tad suinteresuotų asmenų būna nuo kelių dešimčių (sesijos vadovams) iki kelių šimtų (vienintelė Lietuvoje Nobelio premijos laureato Roberto Shillerio paskaita)“, – sakė K.Kunigonytė.
ISM atstovė pridūrė, kad laiškus gaunantys žmonės gali nesunkiai jų atsisakyti – tereikia informuoti universitetą. Bet tokių prašymų sulaukiama retai.
Šiukšlių mažėja
Brukalų srautus stebinti kompiuterinio saugumo kompanija „Kaspersky Lab“ nurodo, kad pastaraisiais metais jų kiekis mažėja. Pernai brukalai sudarė apie 69,6 proc. viso el. laiškų srauto – 2,5 proc. mažiau nei 2012-aisiais.
„Tai galima paaiškinti tuo, kad šiuolaikiniai šlamštalaiškių filtrai blokuoja virš 99 proc. nepageidaujamų pranešimų. Taip, įvairios teisėtos reklamos internete atsiranda vis daugiau, o jos kaina, atsižvelgiant į atsiliepimų skaičių, mažėja. Dėl to užsakovai, reklamuojantys teisėtas prekes, migruoja į „baltąjį“ ekonomikos segmentą. Tačiau nereikia pamiršti, kad pagrindinė šlamštalaiškių dalis – tai kontraversiškų prekių reklama, apgavystės ir kenkėjiški laiškai, kurių reklama dėl jos neteisėtumo negali migruoti į teisėtas platformas. Todėl šlamštalaiškių dalis liks pakankamai didelė pašto sraute“, – portalui Lrytas.lt sakė „Kaspersky Lab“ turinio analitikų skyriaus vadovė Darja Gudkova.
Ji pastebėjo, kad iš Lietuvos siunčiamų šlamštlaiškių skaičius yra gana menkas – pernai jis sudarė vos 0,09 proc. viso pasaulio šlamštlaiškių. Brukalus platinančių šalių sąraše Lietuva atsidūrė 52-oje vietoje. Didžiausia iš Lietuvos siunčiamų šlamštalaiškių dalis siunčiama regiono viduje – Rytų Europos šalyse.
„Šlamštlaiškių sraute lieka vis mažiau paprastos smulkaus ir vidutinio verslo reklamos. Labiausiai tokie brukalai būdingi šalims, turinčioms silpną teisinę bazę šioje srityje (pavyzdžiui, Rusijoje). Aišku, tokia įkyri, nepageidaujama reklama gadina bendrovių reputaciją. Tačiau šlamštlaiškių problema kompleksinė. Tam, kad bendrovės pereitų prie teisėtos pageidaujamos ir užsakomos reklamos, turi būti keli komponentai: techninės brukalų blokavimo priemonės, stipri teisinė bazė, vartotojų etikos mokymo sistema internete ir šlamštlaiškiams alternatyvios nebrangios priemonės internete“, – teigė D.Gudkova.
D.Paršonis mano, kad brukalų platintojus Lietuvoje būtų galima sudrausminti ir kitu būdu: „Kad ir kaip apmaudu būtų, veikiausiai, be garsios parodomosios bylos duomenų bazių pardavėjams ir brukalo platintojams niekas nepasikeis. Nesinori, kad teisėsauga imtų aktyviai reguliuoti internetą, bet jei nerasime kito būdo sudrausminti šiukšlintojus?..“
