Pavyzdžiui, pastebimas šlamštlaiškių, padirbtų kaip pranešimai arba siunčiamų iš mobiliųjų priedų, skaičiaus augimas. Dažniausiai tam naudojama programėlė „WhatsApp“: padirbtus pranešimus brukalų siuntėjai naudojo kenkėjiškoms programoms, nuorodoms į reklaminius tinklalapius (pvz., „Viagros“ reklamai) platinti. Ekspertai taip pat užfiksavo padirbtus pranešimus iš kitų populiarių priedų: „Viber“ ir „Google Hangouts“.
Pirmąjį 2014 m. ketvirtį taip pat buvo stebimas netikrų atakų, kuriomis siekiama pavogti asmeninius vartotojo duomenis iš sąskaitos „Apple ID“, skaičiaus augimas. Iš dalies dėl to bendrovė „Apple“ atsidūrė tarp dažniausiai atakuojamų organizacijų.
2014 m. pirmąjį ketvirtį atakų rengėjai stipriausiai smogė pašto paieškų portalams: daugiau nei trečdalis visų panašių atakų buvo vykdoma į šiuos interneto išteklius. Daugeliu atvejų apgavikai stengėsi gauti duomenis, suteikiančius prieigą prie vartotojo pašto dėžutės. Apgavikai ne tik gali pasinaudoti svetimu el. pašto adresu, bet ir ieško prisijungimo vardų bei slaptažodžių prie kitų interneto tarnybų profilių ar net internetinės bankininkystės sistemos.
Pagrindinis daugumos kenkėjiškų paštu platinamų programų tikslas – konfidenciali vartotojo informacija. Tačiau pirmąjį šių metų ketvirtį taip pat buvo populiarūs virusai, gebantys siųsti šlamštlaiškius ir vykdyti DDoS (angl. distributed denial of service) atakas. Pavyzdžiui, tinklo kirminas „Net-Worm.Win32.Aspxor“ metų pradžioje tapo antru pagal populiarumą kenkėjišku šlamštlaiškių priedu. Jis gali parsisiųsti ir paleisti kitus virusus, rinkti konfidencialią informaciją ir platinti el. pašto šiukšles.
O „Fareit“ šeimos „Trojos“ virusai, taip pat įtraukti į pirmąjį dažniausiai pašte aptinkamų kenkėjiškų priedų dešimtuką, atsako būtent už DDoS atakas. Dauguma populiarių virusų gali lengvai vogti duomenis iš aukos kompiuterio, įrenginį prijungti prie kompiuterių-zombių tinklo, atsiųsti ir įdiegti kitas kenkėjiškas programas.
Pirmąjį šių metų ketvirtį šlamštlaiškių šaltinių geografinio paskirstymo sąraše didelių pokyčių neįvyko. Pirmąsias tris vietas jau seniai ir užtikrintai užima Kinija, JAV ir Pietų Korėja, jų dalys sudarė atitinkamai 21,9 proc., 18,8 proc. ir 13 proc.
„Šiuo metu išmaniųjų mobiliųjų įrenginių turi beveik kiekvienas ir specialūs mobilieji priedai yra labai populiarūs. Kaip rodo pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai, apgavikai ėmė aktyviai tuo naudotis. Kenkėjiškos programos „Android“ įrenginiams jau platinamos el. paštu, bet jų gana mažai. Taigi artimiausiu metu galima tikėtis šlamštlaiškių su panašiomis kenkėjiškomis programomis ir padirbtų pranešimų iš mobiliųjų priedų augimo, – įžvalgomis dalijasi Darja Gudkova, „Kaspersky Lab“ turinio analitikų skyriaus vadovė. – Be to, norėtume atkreipti vartotojų dėmesį į pašto adresų apsaugą – metų pradžioje pašto adresai tapo pagrindiniu atakų vykdytojų tikslu. Todėl mes rekomenduojame naudoti sudėtingus pašto dėžučių slaptažodžius ir pagal galimybes taikyti dvigubą autentifikavimo sistemą prieigai prie kitų resursų, kurių slaptažodžiai dažnai saugomi el. pašte.“
