Ministerijos parengtoje Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pataisoje siūloma, kad LRT programų siuntimo paslaugą galės teikti konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė, rašo „Lietuvos rytas".
Tačiau toks konkursas būtų niekinis, mat dalyvauti jame galėtų tik viena įmonė: valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras).
Lietuvoje tai – vienintelė strateginę reikšmę turinti bendrovė, teikianti tokias paslaugas. Ją prižiūri ta pati Susisiekimo ministerija.
Nepritarė net LRT taryba
Ministerijos parengtame aiškinamajame rašte nurodoma, kad pataisomis siekiama užtikrinti, jog būtų išsaugota svarbios srities – nacionalinės televizijos ir radijo programų siuntimo ir retransliacijos – valstybės kontrolė ir kad būtų užtikrintas pranešimų apie ekstremaliąsias situacijas per radiją ir televiziją skelbimas.
Ministerija taip pat nurodė, kad anksčiau LRT rengtą konkursą laimėjęs privačių įmonių konsorciumas įsipareigojimų nevykdė ir sutartis buvo nutraukta, o LRT skaitmeninės antžeminės TV tinklas taip ir liko neįdiegtas. Todėl ir pasišauta šią sritį reguliuoti griežčiau.
Tačiau toks siūlymas sukėlė dvejonių dėl skaidrumo ne tik konkurentams, bet ir LRT tarybai bei Europos teisės departamentui.
Pastarasis įspėjo, kad pataisa gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą draudimą monopolizuoti rinką, todėl parlamentarams siūloma įvertinti, ar toks ribojimas yra būtinas ir proporcingas.
LRT taryba tam irgi nepritarė: jos rašte Seimui nurodoma, kad įteisinus siūlomus pakeitimus bus įvestas LRT tinklo teikimo ir eksploatavimo monopolis, o LRT bus priversta pirkti paslaugas iš vieno teikėjo. Tai esą turės įtakos paslaugų kokybei ir kainai.
Užtat Telecentro generalinis direktorius Remigijus Šeris tvirtino, kad nustatyti valstybės valdomoms įmonėms vienokias ar kitokias veiklos sąlygas yra pačios valstybės rūpestis.
„Telecentras vykdo visus valstybės jam keliamus reikalavimus ir juos toliau vykdys, nesvarbu, kaip būtų keičiami su tuo susiję įstatymai“, – aiškino R.Šeris.
Konkurentai nepatenkinti
Ministerijos rūpestis, kad po jos sparnu esanti įmonė turėtų darbo ir garantuotų pajamų, nepatiko ir Telecentro konkurentei „Teo LT“.
Jos atstovai teigė, kad siūloma pataisa ne tik sudarytų šiltnamio sąlygas vienam rinkos žaidėjų, bet ir užkirstų kelią konkurentams tobulinti savo veiklą, o mokesčių mokėtojų pinigais būtų šeriamas monopolininkas.
„LRT už siuntimo paslaugą mokės daugiau, nei galėtų. Tai yra akivaizdu, nes vienintelis paslaugos teikėjas Telecentras nesusidurs su jokia konkurencija.
Antra, valstybės kontroliuojamas Telecentras praras paskatas efektyvinti veiklą šioje rinkoje, o kiti paslaugų teikėjai, tokie kaip mes, neteks prasmės investuoti.
Be to, kuo siuntimo tinklas pritraukia daugiau klientų, tuo jis efektyvesnis, todėl mažėja paslaugos kaina“, – aiškino „Teo LT“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.
Anot jo, Susisiekimo ministerijos argumentai abejotini, nes pareigą skelbti informaciją apie stichines nelaimes turi ne tiktai LRT, bet ir kitos televizijos.
O sutartį su LRT nutraukęs konsorciumas, kaip ir pati LRT, teigė, kad skaitmeninio tinklo diegimo darbai įstrigo dėl Telecentro piktnaudžiavimo monopoliu.
Apskundė Europos Komisijai
„Teo LT“ teisininkai įsitikinę, kad įstatymo pataisos prieštarautų ir ES teisei, todėl jau kreipėsi į Europos Komisiją.
Telekomunikacijų bendrovei atstovaujantis „Lawin“ advokatas Karolis Kačerauskas pažymėjo, kad išimtinių teisių suteikimas ES yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai tai yra objektyviai būtina. Šiuo atveju tokio poreikio nėra – programų siuntimas yra techninė paslauga, jis nedaro įtakos programų turiniui, kaip ir įmonės nuosavybė ar statusas.
„Be to, išimtinių teisių suteikimas ES teisės požiūriu galėtų būti prilyginamas valstybės pagalbai. Įmonė gautų tokią naudą, kurios ji nesulauktų normalios konkurencijos sąlygomis“, – sakė K.Kačerauskas.
Kadangi ES teisė turi viršenybę prieš nacionalinę, EK sprendimu toks įstatymo projektas galėtų būti atšauktas.
Jei EK pripažintų, kad Telecentrui buvo suteikta valstybės pagalba, valstybė turėtų iš šios įmonės išreikalauti visą neteisėtai gautą ekonominę naudą.
Neužtikrina nacionalinio saugumo interesų
Susisiekimo ministerijos atsiųstame komentare nurodoma, kad minėta įstatymo pataisa siekiama išspręsti informacinės sklaidos ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo klausimus.
„Susisiekimo ministerija formuoja elektroninių ryšių politiką Lietuvoje. Tuo pačiu ministerija rūpinasi, kad Lietuvoje būtų užtikrinta reikiama informacinė sklaida. Ministerija, vertindama tai, kad LRT iki šiol nesukūrė TV programų siuntimo tinklo pagal jai skirtus dažnius Vyriausybės nustatytais terminais po analoginės televizijos išjungimo, ir įvertindama tai, kad šiuo metu galiojantis reglamentavimas neužtikrina nacionalinio saugumo interesų, inicijavo minėtas įstatymo pataisas“, – nurodoma ministerijos atsiųstame atsakyme.
Jame taip pat nurodoma, kad LRT paskelbtą konkursą laimėjusi įmonė savo paslaugas galės teikti tik suderinusi su Ryšių reguliavimo tarnyba, kuri yra atsakinga už TV programų siuntimo rinkos, o tuo pačiu ir teikiamų paslaugų kainų pagrįstumą.
