Baltijos šalyse didžiausius 3G ir 4G tinklus turintys bei daugiausiai į infrastruktūrą pastaraisiais metais investavę operatoriai („Omnitel“ Lietuvoje, LMT Latvijoje ir EMT Estijoje) tiek vartotojų pritraukimo, tiek pajamų prasme atsilieka nuo konkurentų. O geriausius rezultatus kiekvienoje šalyje demonstruoja tos kompanijos, kurios užima kainų lyderio poziciją („Tele2“ Lietuvoje, „Bitė“ Latvijoje ir „Elisa“ Estijoje).
„Kompanijos, kurios investuoja daugiausiai, negauna daugiausiai“, – sakė konsultacijų įmonės „Civitta“ partneris Rokas Šalaševičius.
Kitaip sakant, didesnei daliai vartotojų nusispjaut, kiek ir į ką investavo kompanija – jiems rūpi tik kaina.
Tačiau jis pastebėjo, kad tapti kainos lyderiu nėra taip paprasta: tenka ne tik keisti strategiją, komunikaciją su klientais, bet ir susidurti su aršiu ligtolinio kainų lyderio pasipriešinimu.
Ką tai reiškia, atspindi Estijos kompanijos „Elisa“ situacija: ji dar 2009–2010 metais nusprendė pakeisti poziciją ir tapti kainų lyderiu, elgėsi dar agresyviau nei „Tele2“. Ir nors pastaraisiais metais jos klientų skaičius augo labiausiai, pajamų lygis neaugo taip smarkiai. Iš kitos pusės, konkurentams teko susitaikyti su dar didesnėmis netektimis.
Ne gelbėjimo ratas, o tik padanga
Tiesa, nors Baltijos šalyse mobiliojo ryšio kainos yra vienos žemiausių Europoje, tendencijos panašios ir kitur: kainos ir operatorių pajamos mažėja, vis didesnę grėsmę kelia išmaniųjų telefonų programėlės, siūlančios tradicines operatorių paslaugas – balso telefoniją ir susirašinėjimą.
„Šiuo metu daugiau nei du trečdalius operatorių pajamų sudaro balsas ir SMS. Galvojant apie tai, kas nutiks vėliau, panašu, kad rinkai gresia netekti didelės dalies pajamų iš tradicinių paslaugų. Be to, ES nusprendė panaikinti tarptinklinio ryšio antkainius, kurie iki šiol sudarė apie 15 proc. operatorių pajamų – vienur daugiau, kitur mažiau. Bet kokiu atveju, neteksime gana nemažos dalies pajamų. Tai – dar viena grėsmę kelianti tendencija“, – pastebėjo R.Šalaševičius.
Prieš maždaug penkmetį mobiliojo ryšio kompanijų vadovai tikėjosi, kad, mažėjant pajamoms iš tradicinių paslaugų, juos išgelbės mobilieji duomenys. Tačiau panašu, kad tai nenutiks. O gal tiksliau būtų sakyti – nenutiko.
„Mobiliųjų duomenų naudojimas per penkerius metus išaugo apie 10 kartų, tuo tarpu pajamos iš duomenų per tuos pačius penkerius metus – tik maždaug dukart. Tai yra didelis išbandymas operatorių tinklams, bet jiems ne itin gerai sekasi juos apmokestinti“, – teigė R.Šalaševičius.
O ir vartotojai nėra linkę mokėti gerokai brangiau už spartesnį ar kokybiškesnį ryšį.
Taigi jei pajamų augimo tikėtis neverta, belieka optimizuoti veiklą. Kitaip sakant, mažinti sąnaudas. Darbuotojų, skyrių ar atlyginimų „karpymo“ tikėtis būtų sunku, nors tai kompanijų vadovai svarsto dažnai.
Kai kuriose užsienio šalyse mobiliojo ryšio kompanijos pajamas taupo tinklo sąskaita: diegia ir dalinasi, pavyzdžiui, 3G ar 4G tinklą kartu su konkurentais, arba nuomojasi kitų kompanijų tinklus. Lietuvos kompanijos anksčiau tokias galimybes taip pat svarstė, bet, bent iki šiol, nieko nesutarė – trys didieji operatoriai diegia atskirus tinklus ir nepanašu, kad ruoštųsi jais dalintis.
Taupyti nori ne visi
Antradienį Vilniuje vykusiame Baltijos šalių telekomunikacijų seminare savo mintimis apie telekomunikacijų ateitį taip pat dalijosi įvairių kompanijų atstovai.
Telekomunikacijų bendrovės LMT Technologijų vadovas Aigars Benders teigė, kad būti „viskas viename“ mobiliojo ryšio rinkoje neįmanoma. „TeliaSonera“ pozicija Baltijos šalyse – būti pirmu operatoriumi, vartotojų pasirinkimu. Bet mes negalime parduoti geriausios kokybės už mažiausią kainą. Todėl mes visas investicijas nukreipiame į tinklą, žiūrėdami į 3–4 metų perspektyvą, kaip šiandienos investicijos atsipirks ateityje. Mes toliau investuojame, nes norime būti kokybiškiausiu ryšio tiekėju“, – sakė jis.
„Bitės“ grupės tinklo direktorius Gintas Butėnas laikėsi kitokios pozicijos: kompanija į atokesnes vietoves plėsti 3G tinklo neskuba, kol ten nėra potencialių vartotojų. „Atsiranda 3G įrenginiai – pastatai tinklą ir žmonės juo jau naudojasi. Nereikia laukti metus ar dvejus, kol vartotojai ateis, – sakė G.Butėnas. – Kalbant apie efektyvumą, mes šiuo klausimu jau atlikome gana daug. Papildomai būtų galima sutaupyti nebent dalinantis tinklą, bet tai ne tik verslo reikalai – tai lemia ir politiniai-strateginiai sprendimai... Kitiems konkurentams finansiniai aspektai taip smarkiai nerūpi.“
Atsakydamas į šią repliką, A.Benders pažvelgė į situaciją verslininko akimis: „Mums reikia atsižvelgti į tai, kokią įtaką tai turės konkurentams, kokį pranašumą jiems suteiksi, kurdamas bendrą tinklą. Jei leidi kažkam prisijungti, sumažini vertę. Nieko asmeniško, tai – tik verslas.“
