Mobiliojo ryšio rinkoje nusistovi turgaus taisyklės: prekes nuo prekystalio renkasi eiliniai žioplinėtojai, o nuolaidų medžiotojai žino, kad geriausios prekės mažiausiomis kainomis slepiamos po stalu. Svarbiausia – žinoti, ko ir kaip paklausti.
Neoficialiomis lrytas.lt žiniomis, telemarketingo būdu teikiamų pasiūlymų kainos yra beveik perpus mažesnės nei oficialios.
Pavyzdžiui, kovo viduryje mokėjimo planų kainas pakoregavusi „Omnitel“ šiuo metu viešai siūlo 200 minučių pokalbių į visus tinklus ir 10 tūkst. SMS už 9 Lt per mėnesį, tačiau telefonu paskambinę konsultantai gali pasiūlyti 300 minučių ir 3 tūkst. SMS vos už 5 Lt mėnesinį mokestį.
Daugiau bendrauti norintiems ir interneto telefone pageidaujantiems paskambinus asmeniškai siūlomas planas, į kurį įtrauktos 500 minučių, neriboti SMS ir 1 GB už 15 Lt per mėnesį. Oficialiai panašiausias pasiūlymas kainuotų dukart brangiau (1800 minučių ir tūkstantis SMS už 19 Lt, plius 11 Lt už gigabaitą duomenų).
Neatsilieka ir mažiausios kainos garantiją suteikianti „Tele2“: standartiškai 200 minučių ir 10 tūkst. SMS už „vos“ 8 Lt mėnesinį mokestį siūlanti kompanija tiesioginės rinkodaros būdu 300 minučių ir 3 tūkst. SMS suteikia už 5 Lt per mėnesį.
Daugiau bendraujantiems ir interneto telefone norintiems klientams telefonu siūloma už 14 Lt per mėnesį gauti 500 minučių, 10 tūkst. SMS ir 1 GB duomenų. Tačiau „Tele2“ tinklalapyje skambia akcija „Išpardavimas“ pavadintame pasiūlyme už tuos pačius 14 Lt suteikiama tik 500 minučių ir 10 tūkst. SMS, o gigabaitas duomenų papildomai kainuoja 10 Lt (žinoma, tai – irgi akcija).
„Bitės“ grupei priklausanti kompanija „Eurocom“ viešai siūlo du „Labas kontrakto“ planus: už 5 Lt per mėnesį suteikiamos 150 minučių ir 3 tūkst. SMS, o už 10 Lt – 300 minučių, 3 tūkst. SMS ir 1 GB duomenų. Tačiau klientus telefonu medžiojantys darbuotojai siūlo įvairius šių planų priedus: papildomas 100 ar 200 minučių, neribotus pokalbius „Bitės“ tinkle, 3–6 mėnesius netaikyti abonentinio plano mokesčio ir kt.
Tai – tik dalis tiesioginės rinkodaros būdu teikiamų pasiūlymų. Klientai, žinantys konsultantų numerius ir mokantys derėtis, gali „išsimušti“ dar geresnes sąlygas.
Tikrina naujus tarifus
Mobiliojo ryšio operatoriai jau kelis mėnesius tariasi dėl galimybės nutraukti tiesioginę rinkodarą telefonu – tai atlikti juos paragino Ryšių reguliavimo tarnyba. Nors visos didžiosios kompanijos teigia, kad yra linkusios atsisakyti šio pardavimų kanalo, jų požiūris skiriasi.
„Tele2“ pastebi, kad gauti pasiūlymus telefonu ir sutartį į namus kai kuriems gerokai patogiau nei ieškoti jų internete ar vykti į bendrovės saloną. Anot „Tele2“ korporatyvinės komunikacijos vadovo Andriaus Baranausko, tiesioginės rinkodaros būdu ši kompanija siūlo tuos pačius planus, kaip ir oficialiai. Tačiau, kadangi tai yra lanksčiausias pardavimų kanalas, siūlomos ir įvairios akcijos bei testuojami nauji tarifai, paslaugos.
Tai esą prisideda ir prie telekomunikacijų rinkos konkurencingumo, o vartotojai iš to laimi. „Klientai naudojasi telemarketingo pasiūlymais – priešingu atveju tokių skambučių nebūtų. Pats telemarketingas vykdomas seniai, o jo reglamentavimas nėra iki galo aiškus. Tai – viena priežasčių, kodėl jis iki šiol vykdomas“, – sakė A.Baranauskas.
„Tele2“ konkurentai trūkumų įžvelgia daugiau nei privalumų.
„Bitė Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Pranas Kuisys aiškina, kad „Labas kontrakto“ strategija paremta akcijų ir pasiūlymų gausa, todėl įvairiais komunikacijos kanalais pateikiami skirtingi pasiūlymai. Tačiau, atsižvelgiant į augantį klientų skundų skaičių, „Bitės grupės“ įmonių telerinkodara buvo sumažinta „tik“ iki keliolikos tūkstančių skambučių per mėnesį.
P.Kuisys pastebėjo, kad tiesioginė rinkodara, be kita ko, operatoriams yra brangus malonumas – sėkmingi būna tik 0,5–1 proc. skambučių (t.y. vienas iš 100–200). Taigi šiuo būdu perviliotas klientas „atsiperka“ vidutiniškai per pusmetį ar metus.
„Operatoriai dėl ypač konkurencingos rinkos patys vieni vargu ar ras sprendimą, todėl pasigendame aktyvaus atsakingų institucijų dalyvavimo – mažų mažiausiai atsakingo ir principingo joms priklausančių pareigų vykdymo“, – sakė P.Kuisys.
„Omnitel“ pritaria: telerinkodara turėtų būti aiškiau reglamentuota teisės aktais, kad būtų išvengta įvairių interpretacijų.
„Pavyzdžiui, klientų sutikimo gauti pasiūlymus telefonu taisyklės yra neaiškios. Esama praktika taip pat negarantuoja visapusiškos klientų interesų apsaugos – bendraudamas telefonu vartotojas natūraliai turi prastesnes galimybes įvertinti ir ramiai apsvarstyti papildomas pasiūlymo sąlygas. Tai neprisideda ir prie skaidrumo rinkoje užtikrinimo, nes neretai telerinkodaros kanalais teikiami pasiūlymai yra neprieinami kitose pardavimo vietose, t.y. apriboja dalies vartotojų teisę rinktis, – sakė „Omnitel‘ viceprezidentė privatiems klientams Lina Galatiltė. – Tokia situacija neturi tęstis, todėl siekį ją išspręsti vertiname palankiai ir esame pasirengę dalyvauti teisinės bazės tobulinime ir jos įgyvendinime.“
Neteisėta veikla
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) penktadienį išplatino pranešimą, kuriuo priminė, kad mobiliojo ryšio operatorių vykdoma telerinkodara yra neteisėta. Mat absoliučia dauguma atvejų operatoriai neturi vartotojų išankstinio sutikimo skambinti jiems ir siūlyti paslaugas, nors to reikalauja įstatymai.
VDAI specialistė Aurelija Grikinaitė teigia, kad dažniausiai vartotojai skundžiasi būtent dėl neteisėtos tiesioginės rinkodaros. „Tokių skundų gauname nuolat ir jų yra daug, jie yra nagrinėjami. Išnagrinėjus skundus, paslaugų tiekėjams ar užsakovams skiriamos baudos. Tiesa, atsižvelgiant į problemos mastą, jos – simbolinės. Pirmą kartą už pažeidimą gali būti skirta bauda nuo 500 iki 1000 Lt, jam pasikartojus – iki 2000 Lt“, – sakė A.Grikinaitė.
VDAI pernai išnagrinėjo 327 skundus, iš jų 59 buvo susiję su tiesiogine rinkodara, tačiau būtent dėl operatorių skųstasi retai.
Šiais metais inspekcija jau gavo 146 skundus ir spėjo išnagrinėti 122, iš jų 46 – dėl tiesioginės rinkodaros. „Peržiūrėjus sąrašą matyti, kad tarp užsiimančių tiesiogine rinkodara dominuoja telekomunikacijų įmonės – 33 skundai susiję su jų veikla, 15 konkrečiai dėl vykdomos tiesioginės rinkodaros telefonu“, – nurodė A.Grikinaitė.
Ji pridūrė, kad VDAI sulaukia nemažai vartotojų skundų, kuriuose pateikiama ne visa reikalinga informacija: „Nurodo tik vardą, pavardę – nei kada, nei iš kokio numerio jiems skambino, nei kad tas numeris jiems priklauso neįrodo. Tada kreipiamės į asmenį ir prašome pateikti papildomą informaciją.“
Kaip elgtis sulaukus nepageidaujamos reklamos elektroniniu paštu ar telefonu, galite sužinoti čia.
