Vien Kaune užfiksuoti keli tokie nusikaltimai, bankų atstovai suskubo imtis papildomų apsaugos priemonių – blokuojami bent menkiausią įtarimą sukėlę finansiniai pavedimai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje (ONTV) pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius, o kriminalistams jau pavyko sulaikyti vieną įtariamųjų ir nustatyti jam talkinusius asmenis.
Pinigus grobia kompiuterinis virusas
Teisėsaugininkai skambinti pavojaus varpais pradėjo, kai vieną po kito ėmė gauti pranešimus apie iš banko sąskaitų mįslingai dingusius pinigus.
Iš žinomos Kauno įmonės sąskaitos pasikėsinta į svetimą sąskaitą pervesti 86 tūkst. litų. Įtartiną pavedimą pastebėjo ir jį sustabdė banko apsaugos sistema. Lrytas.lt žiniomis, nors įmonės kompiuterių tinklus saugo modernios ugniasienės bei antivirusinės programos, kenkėjiška programa nebuvo pastebėta.
Kitas užfiksuotas analogiškas bandymas – iš vieno kauniečio sąskaitos nurašyta 20 tūkst. litų. Dar vienas žmogus prieš savo valią nežinia kam dėl viruso „padovanojo“ 13 tūkst. litų.
„Visais atvejais žmonės susidurdavo su analogiška situacija. Žmogus prisijungdavo prie elektroninės bankininkystės sistemos, įvedęs reikiamus kodus. Tuo metu sistema užstrigdavo, pasirodydavo pranešimas apie įvykusią klaidą ir nurodymas prisijungti iš naujo. Kol žmogus vėl suvesdavo slaptažodžius ir kodus, kompiuterį užkrėtęs virusas jau būdavo pinigus pervedęs į kitą sąskaitą“, – lrytas.lt sakė Kauno apskrities ONTV atstovai.
Sukruto ir bankai
Pasak Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mariaus Venskūno, tiriami keli nusikaltimai.
„Lietuvoje veikiantys bankai jau ėmėsi papildomų apsaugos priemonių. Kai kurie pasitelkus virusą daryti pavedimai į svetimas sąskaitas buvo sustabdyti, nes jie atliekami žaibišku greičiu. Žmogus fiziškai nesugebėtų taip greitai užpildyti visų pinigų pervedimo formos laukelių, kaip tai padaro kompiuterį užkrėtusi kenkėjiška programa“, – lrytas.lt sakė prokuroras M.Venskūnas.
Teisėsaugininkai aiškinasi, kaip buvo kuriamas ir platinamas pinigus vagiantis kompiuterinis virusas. Manoma, kad virusas nebuvo platinamas pasirinktinai, taikantis į didesnėmis pinigų sumomis disponuojančius žmones.
Įdomu, kad pinigų sumos, kurias virusas pervesdavo į svetimas sąskaitas, taip pat nevienodos.
„Manau, kad sąskaitos likučio ši virusas nemato. Šiuo metu kalbama apie bandymus prisijungus prie mokėjimų sistemų pervesti dešimtis tūkstančių litų. Jeigu tokios pinigų sumos sąskaitoje nerandama, toliau bandyti atlikti pavedimų, ko gero, net nebandoma“, – sakė prokuroras M.Venskūnas.
Veikia organizuota nusikaltėlių gauja
Prieš kurį laiką Kauno kriminalistai sostinėje sulaikė vieną įtariamųjų – Latvijoje gyvenantį Lietuvos pilietį.
Nustatyta, kad jis aktyviai veikė ieškodamas asmenų, į kurių sąskaitas virusas galėtų pervesti pavogtus pinigus. Pas jį rasta nemažai suklastotų dokumentų, taip pat kitų tyrimui svarbių įkalčių. Šis veikėjas, kurio tapatybė vis dar neatskleidžiama, sulaikytas. Lrytas.lt žiniomis, jis sutinka bendradarbiauti su teisėsauga, duoda parodymus.
„Per pažįstamų pažįstamus ir draugų draugus būdavo ieškoma „švarių“ banko sąskaitų viruso pavogtiems pinigams pervesti. Jomis pasinaudoti nusikaltėliams leidę žmonės tikina, kad sutiko padėti išgryninti iš Anglijos pervedamą atlyginimą“, – sakė teisėsaugininkai.
Neretai nusikaltėliai neapsiribodavo vien pervedimu į vieną sąskaitą. Siekiant suklaidinti teisėsaugą, vogti pinigai keliaudavo per daug tarpinių sąskaitų.
Tyrimą atliekantys teisėsaugininkai teigia, kad susidurta su mūsų šalyje nauju ir labai efektyviu nusikalstamuoju būdu. Neabejojama, kad veikia gerai organizuota kibernetinių nusikaltėlių grupė, sukūrusi naują arba modifikavusi jau esamą virusą.
Antivirusinės programos – mažai efektyvios
Lietuvos Kriminalinės policijos biuro (LKPB) Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos viršininkas Donatas Mažeika patvirtino, kad tiriama mūsų šalyje siaučiančio, pinigus iš sąskaitų vagiančio viruso kilmė, tačiau komentuoti tyrimo detalių nepanoro.
„Toks nusikaltimų padarymo būdas fiksuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Kompiuterinis virusas nėra kuriamas vienam konkrečiam atvejui, jis neretai modifikuojamas, pritaikomas prie skirtingų nusikalstamų veikų“, – sakė D.Mažeika.
Kaip vieną iš būdų apsisaugoti nuo tokio pobūdžio virusų pareigūnas minėjo galimybę bankinius pavedimus atlikti kompiuteryje, kuris paleistas naudojant kompaktinį diską ar USB laikmeną su švaria „Linux“ operacine sistema.
„Šis būdas eiliniam vartotojui šiuo metu yra tinkamas. Tačiau mes gyvename tokiu laiku, kai antivirusinės programos jau neapsaugo visu 100 procentų. Grėsmės progresuoja, o saugumas internete yra tas dalykas, kuriuo žmonės privalo ypač rūpintis“, – sakė LKPB Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos viršininkas D.Mažeika.
