Žvilgsnis į ateitį: viskas taps išmanu

Tai apyrankės, laikrodžiai ir akiniai, kurie ne tik padeda mums kontroliuoti savo gyvenimus iki kiekvieno žingsnio bei paskutinės kalorijos, bet ir nukelia į papildytąją realybę.

Pradžiai, „sveikuoliškos“ apyrankės. Vieni jas gamina su ekranais, kuriuose rodoma su savininko veikla susijusi informacija: „LG Lifeband Touch“ ir „Garmin Vivofit“ (o „Razer Nabu“ ekranų turi net du). Kiti gamina prietaisus, kurie netgi drįsta mokyti ir auklėti savo savininką: „Sony SmartBand“ apyrankė neturi ekrano, tačiau per mobiliąją aplikaciją „Lifelog“, į kurią galima suvesti savo duomenis, nusprendžia, kada jums reikia pajudėti, kada laikas į lovą ir netgi tai, kuriuo metu jums geriausia pabusti (atsižvelgiant į reikalingą miego fazę). Tokios „Sony“ apyrankės „širdis“ – išimamas procesorius „SmartCore“, teoriškai integruojamas į bet kurį daiktą, netgi batus.

Kitas pavyzdys – išmanieji akiniai „Epson Moverio BT-200“. Jie turi porą pustamsių ekranų, akiniuose įtaisyta vaizdo kamera, kompasas, giroskopas, greitmatis – visa tai kabeliu, prijungtu prie išorinio modulio, valdomo „Android“ programine įranga, nukelia į papildomą realybę ne ką blogiau nei „Google Glass“.

Kompanijos „Dcontimnuum“ apyrankė „Link Child Locator“ sukurta specialiai auklėms ir vaikams – ji padeda rasti vaiką tose vietose, kur daug žmonių (koncertuose ar prekybos centruose). Kompanijos „Netatmo“ apyrankė „June“ (pavadinta pirmojo vasaros mėnesio garbei) skirta moterims, nes sudaryta iš plonos odinės juostelės bei brangakmenio imitacijos – tik tame „brangakmenyje“ sukišta visa elektronika, fiksuojanti gaunamų ultravioletinių spindulių kiekį ir įspėjanti savininkę, kad jau laikas pasislėpti šešėlyje.

Kompanijos „Thalmic Labs“ pagaminta apyrankė „Myo Gesture Control Armband“ tvirtinama ne ant riešo, o žąsto ir padeda per atstumą valdyti televizorių, kompiuterį bei kitus prietaisus, sinchronizuotus su apyrankės sensoriais. Ir, žinoma, „Kapture“ apyrankė, veikianti kaip diktofonas, ištisą parą įrašantis jūsų pokalbius, kuriuos per „Bluetooth“ vėliau galima perkelti į telefoną arba kompiuterį.

Visais atvejais, tokios apyrankės – tai malonumas, suderintas su akivaizdžia nauda. Be to, egzistuoja dar ir ekonominės priežastys, kodėl visi gamintojai veržiasi kurti savo „sveikatingumo“ apyrankes.

JAV įstatymuose yra viena landa – jei kompanijos gamina prietaisus, kuriuos galima priskirti kategorijai „Health & Fitness“, jiems taikomos mokesčių lengvatos. Todėl visi pagrindiniai rinkos žaidėjai ir leidžia „apyrankes-trekerius“ bei „išmaniuosius laikrodžius“, nors jų konstrukcijoms iki tobulybės dar toli.

Tačiau pats gamybos faktas suteikia galimybę kompanijoms sutaupyti pinigus, konstrukcijos patobulės ir jų pardavimai anksčiau ar vėliau pradės augti, nes visi žmonės šioje planetoje galvoja apie savo sveikatą.

„Ultra HD“ (4K) technologijos vaizdas televizoriaus ekrane dėl didesnio taškų skaičiaus yra nepalyginamai ryškesnis nei įprastuose „Full HD“ ekranuose. Tokį vaizdą atkuria televizoriai iš didžiausių pasaulio gamintojų – „Samsung“, LG, „Sony“, „Philips“, „Panasonic“ ar net „Polaroid“. Rinkoje pasirodė ir vaizdo kameros, galinčios tokį vaizdą įrašyti.

O kompanija „Monster Beats“ CES parodoje pademonstravo kabelį „Ultra HD Black Platinum“, kuris gali praleisti net 27 gigabaitus informacijos per sekundę, taigi anksčiau ar vėliau techninės galimybės leis tokios raiškos vaizdu mėgautis net savo namuose.

Tiesa, kol kas „Ultra HD“ formato televizorių matricos gamyba yra labai brangi, dėl to šie televizoriai yra labai brangūs. Taip pat trūksta tokios raiškos turinio.

Teks dar šiek tiek palaukti, kol ši technologija taps masine, bet tai ne už kalnų – net ir interneto televizijos kanalas „Netflix“ jau paskelbė, kad savo rodomą turinį artimiausiu metu pradės konvertuoti į 4K formatą. Taip pat patvirtinta, kad žiūrint kino filmus iš „Bllu-ray“ ar DVD diskų, vaizdo kokybė „Ultra HD“ ekranuose yra nepalyginamai geresnė, o kino mėgėjai gali įsigyti net 80 colių įstrižainės „gigantų“.

Kompiuterinių žaidimų mėgėjai jau dabar gali mėgautis geresnės grafikos ir vaizdo greičio perdavimo malonumais. Beveik visi pagrindiniai televizorių gamintojai, orientuodamiesi į žaidėjų poreikius, parodoje pristatė 42 colių įstrižainės „Ultra HD“ TV, skirtą azarto mėgėjams.

Tebesiplečia ir išmaniųjų televizorių galimybės. „Philips“ parodoje pristatė pirmąjį pasaulyje „Smart TV“ televizorių, veikiantį „Android“ programinės įrangos platformoje, o tai leidžia smarkiai išplėsti naudojamų aplikacijų bazę. Šis televizorius, beje, pelnė įtakingo vartotojų žurnalo „What Hi-Fi?“ geriausiojo prizą „Garso ir vaizdo“ kategorijoje.

Išmaniųjų technologijų kūrėjus yra užvaldžiusi viena vizija: sujungti visus namų ir automobilių prietaisus į vieną tinklą, kontroliuojamą iš mobiliojo įrenginio. CES parodoje dvi korėjiečių kompanijos „Samsung“ ir LG pristatė savo „protingų namų“ koncepcijas.

„Samsung Smart Home“ projekte visi namų prietaisai valdomi iš vieno aparato, o LG suteikia galimybę įjungti šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, skalbimo mašiną ir robotą-dulkių siurblį tik tada, kai to reikia šeimininkui.

„Google“ kartu su „Audi“, „General Motors“, „Hyundai“, „Honda“ ir „Nvidia“ paskelbė apie „Open Automotive Alliance“ organizacijos įsteigimą – visi jie kartu diegs „Android“ programinę įrangą į automobilines sistemas, o išmanusis telefonas taps automobilio magnetolos ekranu (kaip dabartinis „Sony XSP-N1BT“), informuojančiu vairuotoją apie automobilio būklę.

Kol kas optimistiškai tikimasi, kad tokios sistemos padės sutaupyti laiko ir palengvins vartotojams gyvenimą. Tačiau, įvertinus daiktų gausą namuose ir nuolatinę jų kaitą, taip pat laiką, reikalingą juos suderinti ir kontroliuoti, tampa baugu, kad tokiam procesui reikės samdyti atskirą specialistą, kuris užtikrintų nepertraukiamą tokio „proto“ valdymą.

Kaip ir kiekvienais metais, mikroschemų gamintojai pristato vis mažesnius procesorius, savo galingumu nenusileidžiančius įprastiniams „branduoliams“. „Intel“ demonstravo SD kortelės dydžio kompiuterį „Edison“, veikiantį su naujos kartos procesoriumi „Intel Quark“. Šis kompiuteris tampa rimtu konkurentu ARM architektūros mikroschemoms, kuriomis paremtas „Windows 8.1 RT“ versijos darbas planšetiniuose kompiuteriuose, tačiau „Edison“ gali būti integruotas visur, kur tik reikia – nuo aprangos iki žaislų.

„Nvidia“ pristatė mikroschemą „Tegra K1“, kuri naudoja mažiau energijos, nei analogiškas dabartiniuose „iPhone 5S“ veikiantis A7 procesorius. Iš esmės tai reiškia galutinę planšetinių kompiuterių pergalę prieš visus asmeninius kompiuterius.

Juos galima išlenkti ir sulenkti – kad ir savo televizoriaus ekraną ar mobilųjį telefoną. Korėjiečiai pirmauja ir šioje srityje: „Samsung“ ir LG pristatė savo „Galaxy Round“ ir „LG Flex“ aparatus: vienas sulenkiamas išilgai, kitas – skersai. Šios kompanijos taip pat pademonstravo televizorius, kurių ekranai išsilenkia ar išsitiesia paspaudus mygtuką. Gamintojai teigia, kad tai sustiprina žiūrėjimo pojūčius ir suteikia galimybę žiūrovui priartėti prie „maksimalaus malonumo“.

Tačiau tikrovė kiek kitokia. Toks deklaruojamas „ergonomiškumas“ ar „patogumas“ neatrodo nei įtikinamas, nei reikalingas. Ir tokias savybes belieka vertinti kaip dar labai tolimos ateities poreikį.