Gyvenimiška istorija
Evaldo atvejis buvo gana standartinis. Pamatęs, kad banke prieš jį eilėje aštuoni žmonės, jis pasuko prie šalia stovinčio klientams skirto kompiuterio. Pervedimą atliko sėkmingai, tačiau iš banko išėjo rimtai nerimaudamas dėl asmens duomenų.
Taip galvoti Evaldą privertė nejauki situacija, kai atlikęs pervedimą jis negalėjo išeiti iš savo sąskaitos.
„Norėjau tvarkingai išeiti iš sąskaitos, o ne tiesiog uždaryti kompiuterio langą. Mėginau ne vieną ir ne du kartus, tačiau niekas nesikeitė – kompiuteris į komanda niekaip nereagavo. Tuomet paprašiau pagalbos klientus aptarnaujančios darbuotojos. Ji pasakė, kad tokį langą mato pirmą kartą, ir problemą „išsprendė“ paspausdama raudoną mygtuką su kryžiuku, kuris tiesiog langą uždarė“, – pasakojo Evaldas.
Kadangi jam atrodė, kad taip uždaryti programą nėra saugu, klientus aptarnaujanti moteris paprašė Evaldo dar sykį prisijungti prie savo sąskaitos. To padaryti nepavyko. Moteriškė nesutriko ir priėmė saliamonišką sprendimą – išjungė kompiuterį ir ištraukė laidą iš lizdo.
Evaldo tai nenuramino – o kas jei „pakibę“ duomenys liks atmintyje, jei kitą kartą įjungus kompiuterį jis iškart atvers asmeninę sąskaitą? O gal kas pasinaudojo prisijungimu, perėmė asmeninės sąskaitos valdymą ir daro su duomenimis ką nori?
Bankas ramina – viskas saugu
Šią situaciją mums pakomentavo SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas:
„Jungiantis prie banko paslaugų internetu svetainės iš klientų aptarnavimo skyriuose įrengtų savitarnos zonų naršyklė kiek skiriasi nuo tos, kurią matome jungdamiesi iš savo asmeninių kompiuterių. Kadangi klientui kilo klausimų naudojantis savitarnos zonos kompiuteriu, banko darbuotoja padėjo jam atsijungti ir dar papildomai perkrovė kompiuterį.
Jei kurį laiką nepavyksta atsijungti nuo banko paslaugų internetu svetainės paspaudus nuorodą viršutiniame dešiniame kampe „Baigti darbą“ , gali būti, kad laikinai sutriko interneto ryšys.
Nieko baisaus – jei prisijungęs prie banko paslaugų internetu svetainės vartotojas 15 minučių neatlieka jokių veiksmų, darbo sesija pati automatiškai pasibaigia. Be to, net paliktame atvirame banko internetu svetainės lange nepavyks atlikti pervedimų, nes mokėjimo nurodymus reikia patvirtinti vartotojo atpažinimo priemonėmis.
Jei kyla problemų naudojantis banko klientų aptarnavimo skyriuose įrengtais savitarnos zonos kompiuteriais ir jungiantis prie banko paslaugų internetu svetainės, rekomenduojame kreiptis į klientų aptarnavimo skyriuose dirbančius specialistus.“
Ką daryti, kad nenukentėtum?
Pirmiausia jungdamiesi ne iš savo kompiuterio jokiu būdu nežymėkite jokių paukštelių, siūlančių įsidėmėti jūsų slaptažodį. Nors banko kodų kortelės ar generatoriaus slaptažodžiai nelieka jokio kompiuterio atmintyje, ten gali likti jūsų prisijungimo kodas bei slaptažodis – nelabai pavojinga, bet nemalonu.
Visada baigus darbą reikia išeiti iš programos mygtuku „Baigti darbą“. Šiuo konkrečiu atveju kompiuteris „užlūžo“. Nieko baisaus jį perkrauti, tačiau praverstų greitai prisijungti prie savo banko iš kito kompiuterio ar išmaniojo telefono ir įsitikinti, kad prisijungimas pavyko, vadinasi, buvusi sesija tikrai nutraukta.
Nenueikite nuo banko terminalo neuždarę savo sesijos. Programa automatiškai užsivers tik 15 min. nedirbant, o už jūsų stovintis žmogus gali prieiti prie terminalo anksčiau. Pačiam „Swedbank“ teko aptikti terminale vis dar veikiančią kito žmogaus bankinę sistemą. Taip, jokių pervedimų be papildomų kodų atlikti negalėčiau, tačiau pamatyti, kokiose sąskaitose kiek žmogus turi pinigų, kam juos perveda, kokie jo sąskaitų numeriai, kokios pajamos ir t.t., galima.
Jei internetas ar kompiuteris užstrigo tiesiog vykstant bankinei operacijai, mėginant susimokėti ar pervesti pinigus, jokiu būdu nemėginkite spausti dar ir dar kartą komandos „vykdyti“. Geriausia palaukti ar tiesiog perkrauti programą, prisijungi iš naujo ir tik įsitikinus, kad komanda dar neįvykdyta, viską pakartoti vėl. Kitu atveju pinigai gali būti pervesti kelis kartus ir vėliau gali tekti nervintis bei gaišti laiką mėginant juos susigrąžinti.
Atsiskaitydami internetu naudokitės bankų siūlomomis saugumo paslaugomis. Tokiu būdu apsaugosite ir banko kortelę nuo nesankcionuoto naudojimo, ir sąskaitą nuo papildomų nuskaitymų, kurių patys nepatvirtinote. Galiausiai tokių paslaugų naudotojas turi daugiau galimybių susigrąžinti pinigus vėliau, jei tas, kam sumokėjote, neatliko savo įsipareigojimų.
Venkite prisijungti prie banko iš viešų „Wi-Fi" tinklų ar virusu užkrėstų kompiuterių. Perimti banko kodų kortelės numerių tokiu būdų piktavaliams nepavyks, tačiau įmanoma nuskaityti kompiuterio klavišų paspaudimus ir tokiu būdu sužinoti slaptažodžius.
Prisijungę prie interneto banko paslaugos svetainės įsitikinkite, kad tai būtent šio banko svetainės adresas. Prisistatydami banko darbuotojais sukčiai kartais elektroniniu paštu siunčia nuorodas ir prašo prisijungus pakeisti slaptažodi. Gavę elektroninių paštu nuorodą, geriau junkitės ne per ją, o kaip visuomet – rinkdami adresą. Jei tai tikras laiškas, jo turinį rasite ir banko svetainėje.
Galiausiai tai, kas pavojingiausia – nedovanokite savo slaptažodžių kitiems patys. Nors tai kartojama nuolat, vis tiek ši klaida pasitaiko dažniausiai. Jokie pareigūnai, policininkai ar mokesčių inspektoriai, jokie bankų darbuotojai niekada neturi teisės sužinoti jūsų kortelės PIN kodo, interneto banko kodų ar bet kokių slaptažodžių. Jokie pareigūnai niekada nemėgins to padaryti telefonu.
