Darbas – ateities paieškos
R.Tamošiūno su kompanionais įkurtas „Startup Highway“ yra pirmas ir didžiausias pagal „TechStars“ modelį veikiantis verslo akceleratorius Baltijos šalyse. Paklaustas, ar turi Lietuvoje konkurentų, kiek pamąstęs R.Tamošiūnas papurtė galvą – kito tokio, kur po vienu stogu surinkta tiek mentorių ir investuotojų, siūlančių tokią universalią pagalbą, nėra.
„Kai pradėjau potencialiems investuotojams pristatinėti savo idėją, klausiau: „Kaip randate verslą ar žmones, į kuriuos geriausia investuoti pinigus? Pasikalbate su pažįstamais? Ieškote ir renkatės iš siūlomų, abejojate, svarstote, kokia rizika? Mes galime užtikrinti, kad pinigus investuosite į tikrai gerą komandą su įdirbiu, idėja, veikiančiu modeliu ir didžiausia perspektyva augti.“
Tokiu būdu surinkome startinį fondą. Dabar dirbame kiek kitaip, tačiau svarbiausia yra tai, kad „Startup Highway“ stovi prie pačių verslo ištakų, esame pirmieji, kurie padeda tiems, kas pradeda“, – sako R.Tamošiūnas.
Tarp „Startup Highway“ išaugintų kompanijų yra „Lamų slėnis“, „Sellfy“, kuri pritraukė dar tris investuotojus ir toliau auga, „Dragdis“, kuri gavo 200 tūkst. eurų investiciją, paleido veikiančią paslaugą ir sparčiai gausina besinaudojančiųjų gretas.
„Mobofree“ socialinis prekybos tinklas jau turi 3 mln. registruotų vartotojų Afrikoje ir pritraukė investicijų iš Afrikos fondo „eVentures” bei bendrovės „Million Monkeys“. „Mano Daktaras“ jau leidžia patogiai registruotis pas privačius gydytojus Lietuvoje, o „Kur Gyvenu“ – sužinoti pasirinkto nekilnojamojo turto Lietuvoje kokybę pagal daugybę svarbių parametrų.
Žodžiu, tai ne kosmosas, o realiai veikiančios ir visiems mums galinčios praversti paslaugos.
Principas – privačios lėšos
Veiklos modelis aiškus – kuo anksčiau investuosi į naują verslą, tuo didesnę jo dalį gausi už mažesnę sumą. Bet ir rizika patirti nesėkmę didžiausia. Daug kas kalba, kad akceleratoriai pinigus gauna iš valstybės, tad praras ne savo lėšas, o jei uždirbs – tai sau.
Rokas griežtai atrėžia – „Startup Highway“ nuo pat pradžių rėmėsi tik privataus verslo lėšomis:
„Tokia buvo idėja – remti pradedančius verslą verslo pinigais. Mat kalbėti galima daug, bet išties remi tik tai, už ką balsuoji savo pinigais. Dabar bendradarbiaujame su „Verslia Lietuva“, jie mums padeda organizuoti renginius, keliones, tačiau į startuolius investuojami privatūs pinigai.
Per visą veiklos laiką į 15 verslo projektų investavome apie milijoną litų. Kai kurie jų auga, kai kurie stringa, kai kam gal teks ir užsidaryti, tačiau apskritai investicijos atsiperka.
Iš pradžių daug kas kalbėjo, kad nieko mums nepavyks, užsienio investuotojai, vos išgirdę žodį „Lietuva“, išsilakstys, bet tai netiesa – matome, jog Lietuvos specifika ir teisinė bazė jų negąsdina. Pikta, kai kalbama, kad pinigai išeina iš Lietuvos, sėkmingi startuoliai išvyksta dirbti kitur. Iš 15 projektų, į kuriuos investavome, tik vienas nėra lietuvių, visos kitos įmonės registruotos ir moka mokesčius Lietuvoje.“
„Verslios Lietuvos“ neseniai pateikta ataskaita irgi rodo, kad valstybei pradedantys verslą drąsuoliai kainuoja mažiau, negu ji iš jų gauna. Gal neigiamas požiūris atsiranda todėl, kad žodis „startuoliai“ asocijuojasi su nenorinčiais eiti į „normalų“ darbą jaunuolėliais, primena kažkokį nerimtą mėginimą lengvai praturtėti? Kodėl jiems išvis reikia tų investicijų – kiti kažkaip sukasi be gerųjų dėdžių?
Pinigai – svajonės ir realybė
„Daug kas įsivaizduoja, kad startuolis – tai milijonus sapnuojantis studentas. Labai klaidinga. Vidutinis startuolis Lietuvoje yra kiek vyresnis nei trisdešimties, daugelis jau turi šeimas. Taip, yra ir labai jaunų – turime septyniolikmečių komandą, tačiau yra ir gerokai vyresnių, turinčių darbo patirties, jau kūrusių įmones ir t.t.
Labiausiai skiriasi tokių žmonių idėjų esmė – jaunimas kuria kažką, kas pakeis pasaulį, o vyresni turi realesnių ir patikimesnių projektų, kurie gal nesukels revoliucijos, tačiau greičiausiai bus pelningi“, – sako R.Tamošiūnas.
Taigi sugalvojai gerą idėją, radai kelis jai pritariančius draugus ir eini prašyti milijono? Deja, sako R.Tamošiūnas, viskas kiek sudėtingiau:
„Jau gerokai sumažėjo „milijonierių“. Tų, kurie atėję tikisi nerealių sumų. Dideli skaičiai dažnai yra naivumo požymis. Tiesiog yra tie, kuriems duotum pinigų, ir tie, kuriems neduotum.
Aišku, pasitaiko išimčių, kai ateina išskirtinė žvaigždžių komanda, daro verslą, pramušiantį lubas, žino savo vertę ir dėl to prašo didelių pinigų. Bet tai – vienetai. Dažniausiai „milijonierius“ vaidina žalios komandos su gana žaliais projektais.“
Tiems, kurie svajoja ne apie lengvus milijonus, o apie savo idėjos pavertimą kūnu, taip pat derėtų prieš prašant pinigų atlikti namų darbus.
„Pirmiausia jūsų idėja turi spręsti kokią nors milijonams žmonių svarbią problemą. Ta problema turi būti aiškiai suprasta ir įvardyta, o jūs turite siūlyti sprendimą, kuris ekonomiškai efektyviai tą problemą išsprendžia.
Turi būti aiškus metodas, kaip tą sprendimą žmonėms pateikti. Prekyba vandeniu Sacharos gyventojams, kurie turės atvykti jo pasiimti, netiks. Ir, aišku, galimybė sukurti pakankamą produkto kiekį visiems norintiems.
Tai būtų ideali idėja, bet tokių beveik nebūna. Tuomet skaičiuojame, kiek siūlymas nutolęs nuo tobulumo“, – sako Rokas.
Pirmiausia reikia suburti gerą komandą (vienas lauke ne karys), kurios kiekvienas narys turės būtiną kompetencijos dalį. Jei prekiausi kosmetika internete, kas nors turi išmanyti apie kosmetiką, o kas nors – apie prekybą internete. Iš draugų suburta komanda gali nepasiteisinti, jei ne visi vienodai svarbūs – vėliau kurį nors gali tekti nuvilti, mažinti jo dalį, net pakeisti kitu, komanda gali subyrėti.
„Jei yra gera komanda, yra idėja, reikia įsitikinti, kad sprendžiama problema tikrai aktuali. Galima apklausti kelis šimtus žmonių, ar jiems to reikia, arba parodyti realius faktus – štai kiek išleidžiama, o mes sutaupysime.
Sudėtingiausia pasitikrinti savo sprendimo efektyvumą. Gali papasakoti protingiems žmonėms, ir jie pritars arba ne. Tačiau žodžiai mažai ką reiškia. Jei jie išreikš ketinimą idėją paremti, tai jau gerai – vadinasi, išties mano, kad sprendimas neblogas.
Galiausiai labai svarbu pagaminti kokį nors veikiantį prototipą – minimaliai gyvybingą produktą. Neištobulintą, bet iš esmės darantį tai, ką reikia. Jį duodi išbandyti vartotojams ir jau iš jų gauni atsakymus, ar padėjo spręsti problemą. Jei gauni teigiamą atsakymą, pasirengimo etapas baigtas.
Visa kita sprendžiama vėliau, o turėdamas tokį sprendimą gali drąsiai pildyti „Startup Highway“ anketą“, – dėstė R.Tamošiūnas ir pripažino, kad tokių ištobulintų projektų faktiškai nepasitaiko, komandos ateina parengusios kur kas mažiau.
„Startup Highway“ remiamam startuoliui skiria beveik simbolinę sumą – apie 50 tūkst. litų. Politika griežta – gaunate šią sumą, visą įmanomą pagalbą, už tai atiduodate 7,5 proc. savo įmonės akcijų, o po to pinigų, investuotojų teks rasti patiems.
Mokslas – už ką mokame brangiausiai
Palyginti su „Manodrabužiai“ gauta 25 mln. eurų investicija, tie 50 tūkst. litų atrodo juokingi – kelis mėnesius pragyvensi, ir viskas.
„Sutinku – jei planuoji reklamos kampanijas, reikia mokėti už gamybą, samdytis patyrusių žmonių, o dar, neduok Dieve, tai ne programinė įranga ar paslauga, o daiktas… Tokiu atveju su mūsų pinigais – nė iš vietos“, – pripažįsta Rokas.
Ir primena, kad svarbiausia jų investicija yra mentorių pamokos ir pagalba pristatant savo produktą kitiems investuotojams. Praktika rodo, kad sunkiai dirbantys savo tikslą pasiekia:
„Pavyzdžiui, „Dragdis“. Manau, kad 200 tūkst. eurų, kuriuos iš susirastų investuotojų gavo, yra labai dideli pinigai trijų žmonių įkurtam startuoliui. 2 milijonai būtų per daug – už tiek gali blynų prisikepti ir viską sudeginti. O 200 tūkst. – pats tas. Pakanka ir eksperimentams, ir sudegimams, ir mokslams.“
Atrodytų, kokie dar mokslai – juk tuo užsiima universitetai? Tiesa, paklaustas, kaip gerinti paties baigtų verslo vadybos studijų Vilniaus universitete lygį, R.Tamošiūnas atsakė trumpai: „Hard reset.“ Jo nuomone, ten viską reikia perstatyti nuo nulio. Tačiau šį sykį kalbėjome visai apie kitokias pamokas.
„Aš nebuvau kosmonautu, tikiu, jie patiria didžiulį stresą. Tačiau, patikėkite, startuolių patiriamas stresas taip pat milžiniškas. O brangiausiai jiems kainuoja pamokos.
Įsivaizduok, pradedi verslą ir kažkaip reikia jį reklamuoti. Ką darai? Moki pinigus mėgindamas įvairiausius būdus. Bent pusė tų reklamos būdų nepasiteisina – štai tau ir pamoka už pusę išleistos sumos. Žengei vieną žingsnį. Bet kiekvienas kitas kainuos ne mažiau, o viskas, ką gausi, – tai patirtis ir žinojimas“, – sako R.Tamošiūnas.
Būtent tokiems mokslams leidžiamus pinigus ir padeda sutaupyti verslo akceleratorių pakviesti mentoriai. Tai žmonės, jau turintys patirties, savo kailiu išmėginę kai kurių gerų ir blogų metodų poveikį, sukūrę sėkmingus verslus, realiai įrodę, kad gali.
„Net trumpas susitikimas su geru mentoriumi duoda neįtikėtinai daug. Pakanka, kad jis peržvelgtų verslo projektą ir pasakytų, ką pats dabar darytų startuolio vietoje, duotų, jo nuomone, svarbių žmonių, potencialių investuotojų kontaktinius duomenis, savo rekomendaciją, ir tai bus labai naudinga.
Tai nereiškia, kad privalu jo klausyti aklai, bet tam ir yra daug mentorių – pabendravus su visais, galima suprasti bendras tendencijas ir pasidaryti teisingas išvadas“, – sako R.Tamošiūnas.
Taigi prie suteikiamos sumos pridedama kur kas didesnė vertė – žinios, padedančios nedeginti pinigų ir dirbti efektyviai. O kur dar kiekvienais metais rengiamos kelionės, kurių metu startuoliai pristato savo projektus potencialiems investuotojams, susitinka su pasaulinio lygio mentoriais.
Net dabar dar galima kreiptis ir būti atrinktiems į ketvirtąją „Startup Highway“ startuolių grupę, kuri keliaus praktikuotis į Silicio slėnį. Tik laiko nebedaug – iki kovo 1 d.
