„Informacinį klipą, kuriuo visuomenę informuojame apie melą, pakoreguosime tiek, kiek tai susiję su konkretaus asmens atvaizdu bei jo privačiu gyvenimu. Dar kartą norime pabrėžti, kad atsakomybę dėl melo reklamoje turi prisiimti ją užsakęs operatorius, o ne kalbinti žmonės. Mūsų teisėtas atsakas į melą reklamoje nėra ir nebuvo nukreiptas prieš konkrečius žmones“, – teigė „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas.
Jis pastebėjo, kad lyginamoji reklama gali padėti vartotojams pateikti geriausią pasiūlymą, tačiau tik tuo atveju, kai yra sąžininga. „Kai reklamoje meluojama, iš to laimi tiktai vartotojus apgaudinėjantys reklamos užsakovai“, – sakė A.Baranauskas.
„Bitės grupė“ mano, kad konkurentai peržengė visas ribas, pažeisdami žmogaus teisę į privatumą.
„Jų atsakomieji veiksmai rodo, kad „Tele2“ ir toliau peržengia šias ribas, nes veido užtušavimas šioje situacijoje tėra kosmetinis. Tai parodo, kaip „Tele2“ rūpinasi klientais, kuomet nė vienas jų negali jaustis saugus“, – sakė „Bitės“ atstovė ryšiams su visuomene Rūta Latinytė.
Teismas nenagrinėjo „Labas kontrakto“ lyginamosios reklamos atitikimo įstatymams klausimo. Tai turėtų spręsti Konkurencijos taryba, kuri artimiausiu metu turėtų pranešti, ar priėmė nagrinėti „Tele2“ skundą.
„Tele2“ teigia, kad „Labas kontrakto“ reklamoje nusifilmavusi buvusi jų klientė pateikia melagingą informaciją, esą per tris mėnesius sutaupė 70 Lt. „Tele2“ pastebi, kad perėjusi pas konkurentus klientė naudojasi tik mobiliojo ryšio paslaugomis, o „Tele2“ kas mėnesį mokėjo ir už mobiliojo ryšio telefoną bei naudojosi kitomis, papildomai apmokestinamomis paslaugomis.
Reklamą užsakiusi „Bitės grupė“ pabrėžia, kad lyginamos buvo tik galutinės sąskaitos, o ne konkrečios paslaugos.
