Labai nepatogu, kai programišiai pasivadina „Anonymous“. Mat anonimas yra anonimas. Tad, kol vieni „Anonymous Ukraine“ Janukovičiaus režimą vadiną fašistiniu, kiti fašistais vadina visus jo priešininkus.
Kaip ten bebūtų, kol pirmieji stovi Maidane, kiti aktyviai laužia opozicinės partijos Ukrainos Demokratinis Aljansas už Reformas (UDAR) elektroninio pašto serverius. Galime tik paspėlioti kas jiems padeda, tačiau laužtis sekasi kur kas geriau, negu galėtume tikėtis iš mėgėjų.
Neseniai pavogę ir nutekinę 130 megabaitų regioninių partijos biurų susirašinėjimų duomenų, šie „už Ukrainos nepriklausomybę nuo NATO, ES ir kitų prašalaičių“ kovojantys anonimai išskyrė 9 megabaitus įdomiausio turinio, kurį primygtinai rekomendavo perskaityti visiems:
„Aptiksite daug įdomių detalių, kaip Klyčko ir jo partija siekdami galios ir pinigų pylė purvą ne tik ant savo oponentų bet ir ant sąjungininkų“, – tuomet skelbė programišiai ir kreipėsi į prezidentą Viktorą Janukovičių, kad išgelbėtų nepriklausomą Ukrainą nuo „tų fašistų“.
Praėjo visai nedaug laiko, ir štai naujas skandalas. Šį sykį pagrobti ir išplatinti asmeniniai Lietuvos prezidentės patarėjo Lauryno Jonavičiaus laiškai. Programišiai tvirtina tarp jų aptikę ir keturis gautus nuo to paties Ukrainos opozicijos lyderio V.Klyčko.
„Rašau jums norėdamas padėkoti už pagalbą. Susitikimas su ponia Graužiniene buvo itin produktyvus. Apsikeitėme požiūriais į dabartinius įvykius ir aptarėme ateities planus. Ponia Graužinienė pateikė labai įdomių pasiūlymų dėl mano ateities. Turiu apie tai pagalvoti, bet iš esmės esu linkęs sutikti su jūsų sąlygomis.
Ypač dėkoju Lietuvos draugams už finansinę paramą. Šiandien mano asistentas jūsų ambasadoje susitiko su konsulu. Aptarė finansinius reikalus bei ateities planus. Asistentas perdavė mano banko sąskaitos Vokietijoje detales“, – rašoma pirmajame V.Klyčko laiške.
„Manau, kad mes parengėme dirvą radikalesniam situacijos eskalavimui. Ar ne metas pradėti ryžtingesnius veiksmus? Be to, norėčiau apsvarstyti galimybę padidinti finansavimą, kad atsilygintume rėmėjams“, – rašoma viename kitų.
Lietuvos prezidentės spaudos tarnyba šį incidentą komentavo lakoniškai: „Tai kibernetinė provokacija, nes tokių susirašinėjimų su V.Klyčko nebuvo.“
Beje, išties – „Anonymous Ukraine“ išplatinti asmeniniai ir gana seni L.Jonavičiaus laiškai yra rašyti ne iš prezidentūros pašto paskyros, o iš adreso priklausančio „delfi.lt“. Peržvelgus keletą laiškų akivaizdu, kad būtent „delfi.lt“ serveriai vienija viską kas buvo pagrobta (žr. iliustracija).
Kažkodėl „Anonymous“ ir neva opozicijos lyderio rašytus laiškus nukreipė būtent į L.Jonavičiaus „delfi“ pašto paskyrą. Atidžiau išanalizavus laiškus, galima spėti, kad didžioji išplatinto L.Jonavičiaus susirašinėjimo su įvairiais žmonėmis dalis yra autentiška, tačiau laiškai gauti nuo V.Klyčko kelia per daug abejonių.
Pirmiausia, kodėl opozicijos lyderis, jei jau yra remiamas oficialios Lietuvos valdžios, rašė laiškus ne į kur kas geriau apsaugotą „prezidentas.lt“ pašto paskyrą, o į „delfi.lt“?
Antra, atrodo prorusiškai nusiteikusius programišius kiek pavedė prastas Lietuvos vidaus politikos išmanymas – akivaizdu, kad laiškuose „poniai Graužinienei“ suteikiama gerokai daugiau politinio svorio negu ji realiai turi Lietuvoje.
Trečia – reikia būti nemačius nė vieno filmo apie šnipus ir tik vakar gimus, kad elektroniniame laiške atvirais žodžiais kalbėtum apie banko sąskaitą (ypač, kai ją jau perdavei ambasadai), situacijos eskalavimą (lyg tam neegzistuotų patikimesnių perdavimo priemonių) ir t.t.
Žodžiu, nors po prezidentūros pareiškimo šis išaiškinimas lyg ir nereikalingas, bet, žinant, kiek turime sąmokslo teorijų šalininkų, siūlytume tiesiog pasitelkus logiką suvokti – į tikrą pavogtą susirašinėjimą programišiams buvo labiau paprasta įterpti nieko bendro su tiesa neturinčių „laiškų“.
Na, o savo elektroninius laiškus prezidentės patarėjui reikėtų saugoti patikimiau. Kaip ir tokių paslaugų tiekėjams savo serverius.
