„Eurovizijos“ nacionalinės atrankos prodiuseris Audrius Giržadas anksčiau teigė, kad balsai už M.Kavaliauską buvo sistemingai generuojami iš vienai įmonei priklausančių telefono abonentų. Praėjusį šeštadienį daugiau nei pusė balsų už šį atlikėją buvo užfiksuoti iš tai pačiai įmonei priklausančių abonentų.
Renginio organizatoriai atsisako įvardinti, iš kurio operatoriaus tinklo buvo sukčiaujama, tačiau telekomunikacijų specialistai teigia, kad automatiniai balsavimai gali būti vykdomi ir be operatoriaus žinios.
Automatinis skambinimas
Vienas paprasčiausių būdų atlikti „automatinį balsavimą“ – panaudoti įmonėse esančias telefonų stoteles, kurios aptarnauja visus prie bendro tinklo prijungtus telefonus. Jei įmonėje dirba, tarkime, keli šimtai darbuotojų ir visi jie turi po atskirą laidinį telefoną, tokią stotelę galima sukonfigūruoti, kad visi šie telefonai automatiškai tam tikru laiku atliktų nurodytą veiksmą.
„Įprastai šios telefonų stotelės naudojamos nukreipiant įmonės darbuotojų skambučius, bet gali būti ir suprogramuotos automatiškai keletą kartų skambinti į nurodytą numerį. Tačiau skambinimas vyktų tik iš tų numerių, kuriuos naudoja ši konkreti įmonė ir jų skaičius visuomet yra ribotas“, – sakė „Teo LT“ Komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.
Jis pastebėjo, kad balsavimus telefonu administruojančios įmonės įprastai būna įsidiegusios sprendimus, kurie leidžia pastebėti neįprastą skambučių srautą ir jį atskirti. Gali būti, kad taip nutiko ir „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos atveju.
Kitoje telekomunikacijų įmonėje dirbantis ekspertas teigė, kad automatiniam balsavimui galėjo būti panaudota ir paties operatoriaus įranga. Tiesa, ši versija kelia daugiau abejonių, kadangi visose bendrovėse užtikrinama griežta piktnaudžiavimo apsauga, o pareigomis pasinaudojusiam asmeniui grėstų atsakomybė.
„Bet kurioje kompanijoje techninis personalas gali prieiti prie sistemos ir atlikti įvairius dalykus, bet tokie žmonės turi prisiregistruoti ir kiekvienas prisijungimas yra sekamas. Iš operatorių pusės niekas to negalėjo daryti, tam nebūtų nei tikslo, nei naudos, ir techniškai sudėtinga. Pati sistema yra apsaugota nuo tokių atvejų“, – sakė pavardės nenorėjęs atskleisti specialistas.
Savi žaislai
Tačiau pašnekovas pastebėjo, kad technologijas išmanantys žmonės gali patys pasigaminti įvairiausios įrangos, kuri atliktų įvairius veiksmus už juos – taip pat ir skambintų ar siųstų SMS nustatytu laiku į nustatytą numerį.
Vienas tokių pavyzdžių – „SIM dėžutės“. Ši įranga, kurią galima įsigyti ir dabar, didelio dėmesio buvo sulaukusi prieš daugiau nei penkerius metus. Jos pirminė paskirtis – pelnytis iš tarptautinių pokalbių.
Kadangi skambinti į užsienį anksčiau buvo ypač brangu, nagingi žmonės kūrė savo „tinklus“, kuriais kiti vartotojai galėjo skambinti į užsienį pigiau. Šiuo atveju vartotojas su pašnekovu jungiamas ne tiesiogiai, o per „SIM dėžutes“ dviejose šalyse, kurios tarpusavyje „bendrauja“ internetu. Kitaip sakant, vartotojas skambina į savo šalyje esančią „SIM dėžutę“, ši internetu susijungia su kita „SIM dėžute“, kuri ir paskambina pašnekovui. Paslaugos „tiekėjas“ moka centus už „vidinius“ skambučius, o tai, ką klientas primoka už „sujungimą“, deda į kišenę. Jos trūkumai – nerodomas skambinančiojo numeris ir prasta ryšio kokybė.
„Viską galima padaryti. Bet, tarkime, jei naudojama speciali telekomunikacinė įranga, ji gali brangiai kainuoti ir sukelti įtarimų. Daug pigiau ir efektyviau susirinkti su draugais, pasidalinti telefonais ir „varyti“, – pastebėjo pašnekovas.
Net ir automatizavus balsavimo procesą, jei skambučiai papildomai apmokestinami, išvengti šių mokesčių praktiškai neįmanoma. „Čia jau tik teorinė galimybė. Jei vyksta balsavimas ir pritaikoma apskaita, operatorius savo tinkle gali atšaukti tą apmokestinimą. Tačiau būna pasirašytos sutartys ir jei nuimamas tarifas, vartotojai būna neapmokestinami, o įsipareigojimai lieka. Pats operatorius pinigų negauna, o balsavimo organizatoriui sumokėti turi. Nekoks verslas“, – teigė telekomunikacijų specialistas.
