Kaip buvo pernai
Kai prieš metus paaugliams pasakojau apie amerikietę mergaitę, kuri pasidalino internete savo naujų kelnaičių nuotrauka ir netrukus virto visų bendramokslių patyčių objektu, o po mėnesio kiekvienas miestelio kiemsargis jai jau laidė dviprasmiškas užuominas, jie susidomėjo.
Kai pasakojau apie penkiolikametę kanadietę Amandą Todd, kuri apgauta interneto „draugo“ parodė prieš kamerą savo krūtis, jis tą vaizdą išplatino, o netrukus tapusi viso pasaulio patyčių objektu mergaitė nusižudė, mano duktė vos neverkė. Ypač išgirdusi, kad ir po pirmo mergaitės bandymo nusižudyti patyčios tęsėsi: „Ta Amanda net to nemoka.“
Tuomet, atrodo, ji labai aiškiai suprato pagrindines elgesio internete taisykles:
1. Viskas, kuo pasidalini čia bent su vienu draugu, būtinai taps vieša. Išimčių būna, bet jų nykstamai mažai.
2. Viskas, ką bent kartą įkėlei į internetą, ten liks visada ir dėl vieno mygtuko paspaudimo gali tekti gailėtis visą gyvenimą. Mėginimas ištrinti dažniausiai tik skatina kopijavimą.
3. Patyčios internetu nėra nė kiek mažiau skausmingos dėl to, kad nematai to žmogaus akių.
4. Pažintis internete, perkelta į realų pasaulį, gali baigtis kūno atpažinimu morge – labai sudėtinga nustatyti, kas slepiasi už šaunios „draugės“ nuotraukos.
Bet praėjo pusmetis, tai užsimiršo ir vėl tenka išgirsti skundų, kad kažkokie kvaili draugai šaiposi iš nekaltai besilinksminant surežisuotos nuotraukos „Facebook“, kad susimokiusios draugės vieną pradeda ignoruoti ar, atvirkščiai, pulti kartu. Tačiau vis tiek kažkas liko. Bent jau pojūtis, kad internetas nėra tavo miegamasis, o atviravimas „Facebook“ skiriasi nuo pasikuždėjimo su viena drauge.
Kaip yra dabar
Vasario 11 d. bent 300 vaikų iš visos Lietuvos vėl susirinko Vilniuje, „Litexpo“ rūmuose, kur minėdami Saugesnio interneto dieną dalyvavo renginyje „Kurkime saugesnį internetą kartu“. Kiti gali šaipytis – kokia nauda iš kažkokio žaidimo, tačiau bent vieną teigiamą pokytį per metus matome akivaizdžiai.
Projekto „Saugesnis internetas“ duomenimis, 2012 m. į emocinės pagalbos tarnybos „Vaikų linija“ konsultantus kreipėsi 83 paaugliai, 2013 m. – 289. Pasak specialistų, šiais metais numatomas dar didesnis skaičius vaikų, išdrįsiančių kreiptis pagalbos.
Atrodytų, kas čia gero – juk bėdų daugėja. Netiesa – bėdų skaičiaus mes nežinome ir nežinojome. O daugėja drįstančių mėginti jas spręsti ir kreiptis pagalbos, vadinasi, ir tų, kurie supranta, kad bėda yra, ir tų, kurie ras mažiau skausmingą jos sprendimą.
„Skaičiuojame, kad nuo projekto pradžios – 2011-ųjų – besikreipiančių pagalbos paauglių skaičius padidėjo penkis su puse karto. Tai, kad vaikai išdrįsta kreiptis pagalbos, yra didžiulis žingsnis į priekį sprendžiant jų bėdas ne tik virtualiojoje erdvėje, bet ir realiame gyvenime“, – sako pagalbos tarnybos „Vaikų linija“ savanorius mokanti Jurgita Smiltė Jasiulionė.
„Džiugu, kad paaugliai tampa atviresni, drąsiau kalba apie savo problemas. Be to, pastaraisiais metais ir mes patys stengiamės kuo plačiau pranešti apie projektą „Saugus internetas“, todėl tikėtina, kad vaikų, besikreipiančių pagalbos, šiais metais bus dar daugiau.“
Per dvejus metus į pagalbos tarnybą „Vaikų linija“ saugesnio interneto klausimais iš viso kreipėsi 422 paaugliai. Dažniausiai – 11–15 metų. Telefono skambučių įvairiais klausimais sulaukiama vienodai iš abiejų lyčių, tačiau elektroninius laiškus dažniau rašo mergaitės.
Dažniausiai (iš visų užfiksuotų atvejų – apie 90atvejų) kreipiamasi dėl santykių su bendraamžiais, kiek rečiau (daugiau nei 70 atvejų) – dėl patiriamų elektroninių patyčių. Jaunesni paaugliai dažnai susiduria ir su techniniais sunkumais, pvz., negali išimti į socialinį tinklą „YouTube“ paties įkelto vaizdo klipo ir pan.
Gal tėvams tai atrodytų netikėta, tačiau paaugliai kreipiasi ir dėl besaikio naudojimosi kompiuteriu. Ypač kai tai kelia konfliktus su tėvais. Atrodo, net jei tėvai ir neskuba to pripažinti, vis daugiau paauglių patys supranta – atvėręs nuostabų pasaulį, internetas į namus atnešė ir visas pasauliui būdingas problemas.
Tai, kad nelaimės patiriamos ne gatvėje ar mokykloje, o sėdint prieš ekraną, nepaverčia jų mažiau reikšmingomis. Sunkumai, su kuriais vaikai susiduria elektroninėje erdvėje, gali palikti itin skaudžių pasekmių. Vaikai išgyvena liūdesį, bejėgiškumą, pyktį, o kartais jiems kyla ir minčių apie savižudybę. Ir tai jau nebe ekrane.
Naudinga informacija
VšĮ „Vaikų linija“ konsultantai teikia pagalbą vaikams, susidūrusiems su elektroninėmis patyčiomis, seksualiniu viliojimu, žalingu turiniu ir kita nemalonia ar bauginančia patirtimi naudojantis internetu. Taip pat šiais klausimais konsultuojami tėvai, norintys užtikrinti saugų savo vaikų naršymą internete. Daugiau informacijos apie projektą „Saugesnis internetas” galima rasti čia.
Norintys daugiau sužinoti apie saugų internetą, pranešti apie nesaugų turinį gali kreiptis čia.
Apie pavojus, nepilnamečių tykančius internete, ir ką reikėtų daryti su jais susidūrus, pasakojama informaciniame vaizdo klipe.
