– S.Jobsas 1983 metais perviliojo „Pepsi“ vadovą J.Sculley į „Apple“ jo paklausdamas: „Ar nori visą gyvenimą pardavinėti saldintą vandenį, ar nori prisijungti prie manęs ir pakeisti pasaulį?“ Jūs nuo 1996 metų dirbote kompanijoje „Tetra Pack“, geriausiai žinomoje pakavimo sprendimais. Koks klausimas, ar pasiūlymas, jus privertė priimti sprendimą pereiti vadovauti „Teo LT“?
– Viskas prasidėjo nuo netikėto skambučio. Pašnekovas pasakė, kad yra tokia galimybė, dėl kurios net gali būti verta grįžti į Lietuvą. Aš pagalvojau: „Oho, čia rimtas pareiškimas.“
Tiesą pasakius, dar praėjusių metų viduryje buvo visai kiti planai, visai kiti dalykai galvoje. Aš žinojau, kad mano „kadencija“ Ukrainoje (iki 2013 m. spalio K.Šliužas buvo „Tetra Pak Ukraine“ vadovas – aut. past.) baigsis metų pabaigoje. Taigi planavau, ką darysiu toliau.
Šis pasiūlymas sudomino dėl galimybės savo vadovavimo patirtį pabandyti panaudoti visai kitoje industrijoje. Profesine prasme tai buvo, turbūt, pats įdomiausias dalykas.
Prieš priimdamas sprendimą turėjau daug klausimų, bet pabendravęs su „TeliaSonera“ žmonėmis supratau, kad problematiką mes matome panašiai. Mūsų mintys sutapo, tiek dėl krypčių, tiek dėl veiklos metodų. Labai svarbu, kad mano patirtis dinamiškose rinkose (bendravimas tiek su Rytais, tiek su Vakarais, darbas skandinaviškoje verslo kultūroje, su komanda, su žmonėmis, su klientais) iš tikrųjų patenkino labai daug kompetencijos reikalavimų, kuriuos jie kėlė.
Kadangi visi tie dalykai sutapo ir radome bendrą kalbą, sprendimo priėmimas buvo ganėtinai natūralus.
Be to, nemėgstu sėdėti vienoje vietoje, man nuolat reikia iššūkių ir jei nedirbu ant potencialo ribos, man pasidaro liūdna.
Kitas dalykas, kad visa tai atsitiko būtent Lietuvoje. Nes grįžti namo visada yra gerai. Ir skaičiau, ir mačiau, kad gyvenimo kokybė gerėja Lietuvoje, Vilnius labai puikus, gražus ir patogus miestas. Tai yra papildoma motyvacija, kad galima kažką padaryti būtent Lietuvoje.
– Ar buvo sunku priimti galutinį sprendimą? Kaip reagavo šeima?
– Meluočiau, jei pasakyčiau, kad buvo lengva – kol abi pusės išsiaiškino, ko vieni nori, ką kiti gali ir ar vienodai mes viską matome.
Buvo pokalbių ir su vaikais, ir su žmona. Reikėjo labai gerai pasverti tiek asmeninius, tiek profesinius dalykus – tai nebuvo akimirkos sprendimas. Gerą savaitę mes diskutavome namuose, galvoje „pavirškinau“ visa tai.
Pirmas vaikų klausimas buvo: „Keliems metams mes čia grįžtame?“ Jie keliauja nuo gimimo. Pirmieji du gimė Italijoje, jiems Ukraina buvo trečia šalis, kur jie gyveno. Į Lietuvą atvažiuodavome per atostogas, Kalėdas, pas senelius, gimines. Šis sprendimas reiškė labai rimtą gyvenimo būdo pasikeitimą. Svarstėme, ar mes ir toliau galėsime keliauti, pažinti pasaulį, kultūras, ar turėsime tokių iššūkių – mums visiems penkiems šeimoje tai yra įdomu.
– Prieš paimant vadovo vairą, iš šono pažiūrėjus į skaičius, įmonės problematiką – ar keitėsi požiūris pradėjus dirbti? Ar problemos buvo matomos iš šono?
– Sakyčiau, buvo matomos. Gal buvo sunkiau nustatyti priežastis, kodėl yra taip, kaip yra. Bet, manau, kad ta ankstyva diagnozė pasitvirtino.
Pirmas klausimas kilo: ar įmanoma pakeisti pajamų tendenciją, kokios priežastys, kad situacija yra būtent tokia? Taip pat, akivaizdu, kad kompanija turi labai rimtus technologinius ir finansinius išteklius. Ir kilo klausimas, kaip mes tuos išteklius galime efektyviau panaudoti.
Man buvo įdomi akcininkų pozicija, ar jie nori toliau, vaizdžiai kalbant, sėdėti ant pinigų maišo, ar tuos išteklius galima paleisti į darbą. Vis dėlto, mes juos paleisime į darbą.
– Iš gamybos atėjote į paslaugų įmonę. Kaip skiriasi vadovavimas tokioms kompanijoms?
– Nepavadinčiau to, kam vadovavau, gamybine įmone, nes iš esmės verslo modelis buvo pardavinėti verslo idėjas, kurios susijusios su tam tikromis kapitalo investicijomis.
Dėmesys klientui toje kompanijoje buvo „užsiūtas“ kaulų smegenyse. Taigi nematau didelio skirtumo. Kartais net pastebiu, kad „Teo LT“ mes galėtume būti labiau orientuoti į klientą. Tai yra kryptis, kuria mes, kaip organizacija, žengsime.
– Kaip pasikeitė jūsų kasdienis darbas?
– Kartais pastebiu, kad rašau keistus elektroninius laiškus – nosinių ir varnelių pas mane nėra. Labai nepatogu tas klaviatūras junginėti. Bet, visą tą higieną atmetus... Negalvoju tokiomis kategorijomis, kas ir kaip skiriasi – labiau galvoju apie tai, ką reikia padaryti, kokį rezultatą mes turime pasiekti. Taigi apie tuos skirtumus nelabai mąstau.
Esu įpratęs, kad įvairūs dalykai mano aplinkoje keičiasi. Kuo greičiau tai pastebi, priimi sprendimus – tuo geriau.
Aišku, yra vidinių skirtumų, kultūrinių dalykų. Tarkime, organizacijoje reikės pakeisti sprendimų priėmimo tvarką, kokiame lygyje kas turi būti sprendžiama, nes dabar mes esame šiek tiek apsisunkinę. Iš kitos pusės, natūralu, kad bet kokia sėkminga kompanija apauga tam tikru balastu, kurį reikia nusimesti tam, kad pajudėtum į priekį.
Vadovybės užduotis yra užtikrinti, kad visa organizacija dirbtų efektyviai ir padarytų tai, kas turi būti padaryta, o ne viską kontroliuoti.
– Kokie pokyčiai jau įvyko jums vadovaujant ir ko galima laukti ateityje?
– Tam tikrus sprendimus priimame kiekvieną dieną. Kalbant apie buitinius dalykus, mes jų sprendžiame gana daug ir greit. Aš nelaukiu, kol viskas idealiai susidės, kad priimtume sprendimą. Tai, ką galime spręsti šiandien, mes šiandien ir sprendžiame.
Yra tam tikri sprendimai priimti, kuriuos rinka pamatys greitu metu. Be abejo, diskutuojame su vadovais apie galimą būsimą organizacinę struktūrą, apie motyvacinę sistemą.
– Kompanijos finansuose yra viena „skylė“ – fiksuotas telefono ryšys. Ar ateidamas į TEO atsinešėte tinkamą siūlą ir adatą?
– Nereikėtų žiūrėti į balso paslaugas kaip į izoliuotą dalyką. Aš manau, kad fiksuoto telefono ryšio poreikis yra ir jis bus. Ypač versle, jis bus dar labiau integruotas į paslaugas.
Į šią rinką reikia žiūrėti tame kontekste, kokią rolę balso telefonija gali vaidinti kartu su kitomis technologijomis. Kažkada mes pasieksime tokį lygį, kai klientas nebegalvos, ką jis naudoja – jis turės kažkokį nešiojamą prietaisą ir jis juo darys tai, ką nori daryti, o visas technologinis kontekstas bus kažkur šone.
Takoskyra tarp įvairių technologijų sričių nyksta, tokia yra tendencija. Matydami ją ieškosime būdų, kaip būti šio proceso priešakyje.
– Konkurentai jau kurį laiką siūlo 1 Gbps spartos šviesolaidinį internetą Lietuvoje, o jūsų geriausias pasiūlymas išlieka 300 Mbps. Kada pateiksite atsaką?
– Manau, kad čia yra vienas iš rinkodarinių žaidimų, kurie neturi daug bendro nei su paslaugos kokybe, nei su kliento poreikiais. Daug svarbiau sužinoti, ką klientas darys su tuo interneto ryšiu.
Teko susidurti su situacijomis, kad kažkieno interneto paslauga kainuoja žymiai pigiau, bet žmogus visiškai normaliai reaguoja, jei jam žiūrint, tarkime, „YouTube“ vaizdo įrašą, ekranas pasidengia kvadratais – jis palaukia ir žiūri toliau. Arba sustabdo įrašą ir palaukia, kol užsikraus. Galbūt kažkam tai tinka.
– O kaip su kainodara?
– Konkurencija tiek interneto, tiek TV rinkoje, vyksta, technologijos pinga. Aš nesu šalininkas staigių, neapgalvotų veiksmų – kiekviena paslauga turi kainuoti tiek, kiek ji verta.
Grįžtant prie tos pačios televizijos, pigiausios paslaugos yra net keletą kartų pigesnės negu mūsų. Bet tai nereiškia, kad ir mes turime kainas persižiūrėti, nes vertė yra skirtinga. Vienas dalykas – pasistatyti lėkštę ir tiesiog žiūrėti tai, ką rodo, bet mokėti labai mažai. Kitas pasirinkimas – žiūrėti kokybiškai naudojant šviesolaidines technologijas, kai gali įsirašyti, atsukti nuo pradžių ir žiūrėti televiziją taip, kaip tau patogu, planuoti laiką pagal save, o ne TV tinklelį.
Natūralu, kad tokia paslauga turi kainuoti daugiau, nes ji turi visai kitą vertę. Žinoma, gal ne visiems tos vertės reikia, poreikiai yra skirtingi.
– Televizijos rinkoje pastaruoju metu buvo nemažai permainų, viena paskutinių – tai, kad lietuviškosios televizijos kreipėsi dėl rinkliavos į retransliuotojus. „Init“ grupė nusprendė atskirti kelis lietuviškus kanalus (tarp jų – ir „Lietuvos ryto“ televiziją), o klientai juos gali matyti tik užsisakę papildomą paketą už 1 Lt mokestį. Jums, jei teisingai suprantu, derybos pavyko sėkmingiau. Gal galite atskleisti daugiau detalių apie šį susitarimą?
– Apie susitarimo detales nenorėčiau šnekėti, galiu tik pasakyti, kad mes radome abipusiai priimtiną sprendimą.
Lietuvos televizijos rinka išsiskiria tuo, kad čia yra labai daug nemokamų kanalų. Gyventojai įpratę daug ką gauti nemokamai. Bet nieko nėra nemokamo. Nei jūs, nei aš nemokamai nedirbtumėme.
Tos rinkliavos nėra kažkokia naujiena, tai yra šio verslo dalis kitose šalyse. Nematau, kad Lietuvoje vyktų kažkas unikalaus. Tai yra žingsniai, kurie sutampa su pasaulinėmis, Europos tendencijomis.
– Kalbant apie tai, kad lietuviai mėgsta viską gauti nemokamai – internete yra nišų, kurios vis dar neužimtos. Pavyzdžiui, video ir muzikos turinys. Ar „Teo LT“ svarsto kelti čia koją?
– Mes stengiamės išnaudoti „Gala“ technines galimybes, surinkti turinį iš įvairių teikėjų ir jį pateikti per vieną kanalą. Turinio kūrimas būtų visai kitas verslas, čia būtų daug didesnis žingsnis ir strateginis pasikeitimas. Kol kas nemanau, kad mes artimoje ateityje priimtume tokį radikalų sprendimą.
Bet mes stebime, kas vyksta globalioje rinkoje, kokie yra santykiai tarp turinio teisių turėtojų ir transliuotojų. Kol kas nėra vieno verslo modelio, situacija nėra nusistovėjusi, tiek viena, tiek kita pusė yra paieškose. Gyvenimas parodys, kuris iš tų modelių yra sėkmingiausias.
– Anksčiau sklandė gandai, esą „TeliaSonera“ galėtų sujungti „Teo LT“ ir „Omnitel“. Ar jie turi kokį nors pagrindą?
– Klausimą apie įmonių sujungimą aš padėčiau į šalį, nes čia yra akcininkų kompetencija. Nuosavybės struktūra yra tokia, kokia yra. „TeliaSonera“ turi pakankamai didelę įtaką tiek vienoje, tiek kitoje bendrovėje. Tas sujungimas ar nesujungimas įtakos nepakeis.
Kitas, daug įdomesnis, klausimas – kaip mums surasti tą sinergiją, kartu su mobiliojo ryšio tiekėju, kad duotume daugiau vertės klientui, tiek privačiam, tiek verslui. Mes dabar tos sinergijos su „Omnitel“ ir ieškome.
Ką galime pateikti klientui? Mes nesame nieko konkretizavę, vyksta diskusijos, bet tų sąlyčio taškų yra nemažai.
Tarkime, dabar kuriame daugelio ekranų produktą „Interneto.tv“, kuris gali būti įdomus nešiojamus įrenginius turintiems klientams. Duomenų perdavimo, tie patys balso telefonijos sprendimai, kad klientas galėtų nesijaudinti, kokia technologija tie duomenys keliauja. Svarbu, kad būtų patenkinti jo poreikiai.
Taip pat galėtų būti bendri pirkimai – tai irgi sinergija, kuri gali atnešti naudos.
– Kodėl anksčiau nevyko tokie pokalbiai?
– Sunku pasakyti. Nelabai ir domėjausi tuo – istorija yra tokia, kokia yra, ir jos nepakeisi. Įdomiausia žiūrėti į ateitį.
O jei pažvelgtume už Lietuvos rinkos ribų, tai Europoje ir ne tik yra daug rinkos žaidėjų, kurie gali pasiūlyti vadinamas „4p“ paslaugas – mobilusis, fiksuotas ryšys, internetas, televizija – iš vienų rankų.
