Beveik pusė Lietuvos gyventojų turi išmaniuosius telefonus. Gėrisi žaidimais ir filmukais, naršo internete, noriai dalijasi nuotraukomis „Facebook”. Kitaip tariant, linksminasi ir didžiuojasi, kad galėjo įsigyti tokį žaislą.
Tačiau labai retas susimąsto, kad šiuolaikinis išmanusis telefonas, tinkamai pasinaudojus, gali virsti asmens sargybiniu, policininku ir gelbėtoju.
Štai kelios programėlės, kurias įdiegę jūs daug ramiau jausitės ir naktiniame mieste, ir nepažįstamame miške.
„WalkMeHome”. Einate naktį vienas? Nejauku ir baisu? Jaudinatės, kad draugas ar vaikai ilgai negrįžta?
Ši programėlė leis artimiausiems draugams virtualiai lydėti jus kelionės metu, paskambins į pagalbos tarnybą 112, nurodys jūsų buvimo vietą ir tiesiog leis vienu prisilietimu paskambinti artimiausiam žmogui.
Įdiegę ją pirmiausia iš draugų rato išsirenkate „angelus sargus”. Tai turėtų būti žmonės, kurie bet kuriuo paros metu atsilieps į jūsų skambutį. Būtent jie gaus jūsų pagalbos žinutę, su jais galėsite paplepėti pajutę nerimą.
Pasirinkus mokamą planą (kainuoja apie 5 litus per mėnesį), „angelai sargai” galės savo įrenginių ekranuose realiu laiku sekti jūsų judėjimo kelią, patys matysite, ar toli esate nuo jų.
„Android” ir „Apple” telefonams skirta programėlė suderinama ir su „Sony” išmaniuoju laikrodžiu.
„BSafe-Personal Safety Alarm”. Asmeninis sargas veikia labai panašiai, kaip ir „WalkMeHome”. Tiesiog ši programa tinkama ir „BlackBerry” savininkams, turi leidžiančią atsikratyti įkyrių kompanionų funkciją ir gali veikti automatiškai.
Įkyruolių atsikratyti padės „netikro skambučio” funkcija: galite priversti telefoną suvaidinti, kad kas nors jums skambina ir, pasiteisinę skubiu reikalu, dingti iš nevykusio pasimatymo.
Jeigu išbėgote sportuoti, galite nurodyti, kad po valandos nepasiuntus „angelams sargams” žinutės, programėlė pati perduos signalą SOS ir jūsų buvimo koordinates.
Pasirinkus mokamas funkcijas (5 litai per mėnesį), draugai ne tik galės sekti jūsų judėjimą realiu laiku, bet gaus iš jūsų telefono siunčiamus garso bei vaizdo įrašus.
„Shake4Help”. Leidžia išsikviesti pagalbą net užkimšta burna arba negalint kalbėti ir rinkti telefono numerių.
Pakanka tik pakratyti telefoną tam tikru greičiu (jį nusistatote patys), o jis automatiškai pasiųs diegiant programėlę nurodytais telefonais pagalbos prašymą bei jūsų buvimo vietos koordinates.
Vietai nustatyti ši programėlė naudoja geriausiai tuo metu tinkamą metodą – GPS, belaidį internetą ar GSM ryšio stočių padėtį. Jei nėra interneto, pagalbos prašymas siunčiamas SMS žinute, kurioje įrašoma žemėlapio nuoroda bei šalies, miesto ir gatvės pavadinimai (jei esate ten).
Pagalbos prašymai siunčiami visais įmanomais metodais – SMS, elektroniniu laišku, skambinant į nurodytą telefoną (atsiliepę girdės, kas vyksta), o jei norite, pagalbos prašymas atsidurs jūsų „Facebook” paskyroje.
Jeigu draugai nepamatys SMS, galbūt kuris nors interneto bičiulis atkreips dėmesį ir įspės pareigūnus.
Negana to, galima nustatyti slaptažodį, kurį surinkę nurodytų telefonų savininkai galės patys pažiūrėti, kur jūs esate. Taip galima rasti ir pamestą telefoną.
Be to, patys pasiuntę į telefoną žinutę SOS priversite jį skambėti, o jei kas mėgins pakeisti SIM kortelę, programėlė automatiškai nurodytais numeriais pasiųs vietovės, kurioje tai mėginama padaryti, nuorodą.
„SafeBridge”. Aktyvinus ją ekrano viduryje pasirodo milžiniškas raudonas mygtukas „I’m in Danger” (angl. „Man kilo pavojus”), kurį paspaudus pasirinktais telefono numeriais siunčiama SMS žinutė su jūsų įvestu tekstu ir buvimo vietos koordinatėmis.
Programėlės privalumas tas, kad ji veikia neprisijungus prie mobiliojo interneto. Buvimo vieta nustatoma pagal GSM ryšio bokštus ir veikia net seniausiuose „Android” telefonuose.
Tiesa, kaip ir daugelis programėlių, ji yra anglų kalba, tad iš anksto parengtus siunčiamus tekstus reikės perrašyti.
Didžiulis trūkumas – čia įvesti Indijos pagalbos tarnybų telefonai, kurių neįmanoma pakeisti kitais.
„YMCA Safety Alert”. Funkcijomis panaši į „Shake4Help”, tiesiog veikia ir „Apple” įrenginiuose, be to, gali priversti jūsų telefoną spiegti nesavu balsu.
Pavojaus atveju nuspaudžiate mygtuką arba pakratote telefoną, jis ima spiegti, atkreipdamas praeivių dėmesį, ir tuo pat metu pasiunčia SMS su pagalbos prašymu bei jūsų koordinates. Pagalbos prašymas siunčiamas ne tik nurodytais telefonų numeriais, bet ir netoli esantiems šios programėlės naudotojams.
Deja, tai naudinga tik tada, jei programėlę naudojasi daug žmonių. Be to, ji pritaikyta Singapūrui, tad čia įdiegti mums nereikalingi tenykščiai pagalbos telefonai.
Kitas trūkumas – daugelis funkcijų veiks tik prisijungus prie mobiliojo interneto.
„Scream Alarm!”. Nemokama programėlė „Android” telefonams paspaudus mygtuką priverčia įrenginį isteriškai spiegti moters balsu.
Spiegimas liaunasi dar sykį nuspaudus mygtuką.
Nieko gudraus, tačiau ne iš jūsų burnos sklindantis spiegimas tikrai sutrikdys agresyvius nuotykių ieškotojus.
Be to, nors ir žinome, kad niekas labiau neatgraso seksualinių nusikaltėlių negu nemalonus aukos elgesys (spiegimas, alpimas, putos iš burnos, apsišlapinimas ar apsivėmimas), retai šauna į galvą tai iš tiesų pritaikyti.
Žemėlapiai irgi nemažai pagelbėja
Kiekvienas išmanusis telefonas turi GPS imtuvą, su kuriuo galima pažiūrėti „Google maps” savo buvimo vietą ir t.t. Vienintelė bėda – mažai kas į telefoną atsisiunčia žemėlapius, kurie veiktų nenaudodami interneto.
Tereikia vykstant į nepažįstamą vietovę atsisiųsti tokias nemokamas, visą pasaulį apimančias žemėlapių programėles kaip „RMaps: Offline maps” ar „Maps With Me Lite”, įdiegti jų siūlomus vietovės žemėlapius ir visada galėsite pamatyti, kur esate, į kurią pusę reikia eiti kelio, stotelės link ir t.t.
Tokių programėlių parduotuvėse yra ir daugiau (tiesa, skirtos Lietuvai yra mokamos), tad atminties kortelėje privalu turėti bent vieną.
Nenorintys išlaidauti ar vogti automobilių vairuotojai gali atsisiųsti nemokamas navigacijos programas „MapFactor: GPS Navigation” ar „Navfree: Free GPS Navigation”. Gal tai ir nėra tikros saugumo programos, tačiau pasiklydus nepažįstamoje vietovėje išgelbės.
Ką galime nuveikti?
Mūsų šalyje apstu žmonių, kurie atsitikus nelaimei puola mitinguoti ir reikalauti vienos ar kitos galvos nukirsdinimo. Paprasti žmonės puola į paniką, politikai kraunasi populistinį kapitalą, o realios pagalbos nematyti.
Pasaulis jau suvokė, kad gyvename visuotinės informacijos amžiuje, tad efektyviausiai galime padėti vieni kitiems patys.
Pakanka sukurti svetainę, į kurią dėtume chuliganų bei agresyvių priekabiautojų nuotraukas, žemėlapį, kuriame žymėtume, kur ir kokie nusikaltimai vyksta dažniausiai, ir jau būtume saugesni.
JAV sukurta programėlė „Hollaback!” suteikia priekabių aukoms galimybę atkeršyti ir apginti kitus: ji priekabiautojo nuotrauką ir aukos istoriją pasiunčia į specialią svetainę ir taip perspėja visus.
Indijoje ir Egipte, kilus triukšmui dėl gausybės išžaginimų, buvo sukurtos visuomeninės platformos, kad net nepasiskundusios policijai aukos galėtų žymėti, kur ir kada jos patyrė prievartą. Taip kaupiami duomenys apie nesaugiausias šalies vietas.
Tai tik pradžia, tačiau kol kovosime už savo saugumą tik reikalaudami, kad kiti mus gintų, Lietuva nė nepriartės prie tos pradžios slenksčio. Gerai, kai paplūdimiuose dirba gelbėtojai, tačiau tai nereiškia, kad nereikia mokytis plaukti ar lįsti ten, kur veisiasi rykliai.
