Pranešimas apie „Stargate“ paskelbtas Šiaurės Amerikai pastaraisiais metais sparčiai augant elektros energijos paklausai. Elektros tinklui jau dabar tenka įtemptai tvarkytis ir kyla vis didesnė elektros energijos tiekimo sutrikimų rizika, rašo „New Scientist“. Duomenų centrai yra sparčiausiai augantis JAV elektros energijos poreikio veiksnys – kiekvienas jų gali sunaudoti tiek energijos, kiek dešimtys tūkstančių JAV namų ūkių. Dar labiau apkraunant tinklą, dideliems JAV ir Kanados regionams gali kilti elektros energijos trūkumo pavojus.
„Sunkiausia ne gauti kapitalo duomenų centrams statyti ir [kompiuterių lustams] pirkti, o rasti pakankamai energijos, – sako Benjaminas Lee iš Pensilvanijos universiteto (JUV). – Norint aptarnauti šiuos duomenų centrus, reikėtų atitinkamai investuoti į energijos gamybą, energijos kaupimą ir perdavimo infrastruktūrą.“
Visas galimas „Stargate“ poveikis JAV elektros tinklui nėra aiškus, nes pranešime nebuvo pateikta išsami informacija apie planuojamų duomenų centrų dydį ir energijos poreikį. Baltuosiuose rūmuose paskelbtame pranešime „Oracle“ generalinis direktorius Larry Ellisonas sakė, kad „Stargate“ jau pradėjo statyti 10 duomenų centrų pastatų, kurių kiekvienas užima daugiau kaip 45 000 kvadratinių metrų plotą, pirmojoje projekto vietoje Teksase. Jis taip pat paminėjo planus statyti duomenų centrus dar 20 kitų JAV vietų.
Kiekvienas jų gali kainuoti iki 10 mlrd. dolerių – jei jame bus bent 100 000 „NVIDIA“ grafinių procesorių – vienų populiariausių ir geidžiamiausių lustų, naudojamų dirbtinio intelekto modeliams mokyti, sako B. Lee. Jei „OpenAI“ ir jos „Stargate“ partneriai – Japonijos „Softbank Group“, JAV technologijų bendrovė „Oracle“ ir Emyratų investicinė įmonė „MGX“ – galiausiai skirs projektui visą 500 mlrd. dolerių sumą, tai reikštų, kad per kelerius ateinančius metus bus pastatyta 50 duomenų centrų.
Jau prisiimti finansiniai įsipareigojimai taip pat yra šiek tiek neaiškūs. Nežinoma, kiek iš pradinio „Stargate“ 100 mlrd. dolerių įsipareigojimo sudaro jau suplanuotos „OpenAI“ ir jos partnerių investicijos.
Tačiau žinoma, kad projektui sunaudojama energija gali būti astronominė. Kiekvienam 10 mlrd. dolerių vertės duomenų centrui su naujausiais lustais gali prireikti 100 megavatų, sako B. Lee. Tai galėtų aprūpinti energija dešimtis tūkstančių JAV namų ūkių.
D. Trumpas sakė, kad padės „Stargate“ patenkinti energijos poreikius, pasinaudodamas „nepaprastosios padėties deklaracijomis“ ir padėdamas sukurti elektros energijos gamybą, galbūt įskaitant energijos šaltinius, esančius prie pat duomenų centrų. Tačiau neaišku, kaip tai veiktų praktiškai, o „Stargate“ rėmėjai nepasakė, kiek jie išleidžia naujiems energijos gamybos šaltiniams.
„Jei [„Stargate“] vietoj to nukreipia elektros energiją iš įprasto tinklo, dėl kainų kilimo ir elektros energijos tiekimo nutraukimo kentės paprasti žmonės“, – sako Emmie Hine iš Jeilio universiteto (JAV).
Duomenų centrų prijungimas taip pat reikalauja brangiai kainuojančių vietos elektros tinklų infrastruktūros atnaujinimų, sako Niujorke įsikūrusios aplinkosaugos teisių gynimo grupės „Natural Resources Defense Council“ atstovas Jacksonas Morrisas. Ohajo komunalinių paslaugų bendrovės „American Electric Power“ filialas dabar pasiūlė tarifą, pagal kurį duomenų centrų kūrėjai turėtų sumokėti iš anksto, kad padengtų tokio tinklo atnaujinimo išlaidas, kad gyventojams nereikėtų mokėti.
Jei tokių priemonių nebus imtasi, „gali būti, kad kiti komunalinių paslaugų vartotojai patirs didžiules išlaidas, kai įperkamumas dar niekada nebuvo toks svarbus“, sako J. Morrisas.
Duomenų centrai taip pat sunaudoja daug vandens ir prisideda prie kenksmingos oro taršos. Bet kokios „Stargate“ išlaidos aplinkai ar visuomenės sveikatai priklausys nuo duomenų centrų plėtrai pasirinktų vietų.
Taip pat nežinoma, kokią energiją naudos „Stargate“ duomenų centrai. Kai kurios technologijų bendrovės investavo į atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtrą, tradicinių branduolinių elektrinių atgaivinimą ir statymus ant pažangių branduolinių reaktorių. „Šis kapitalas – tai didžiulė galimybė vieną kartą gyvenime investuoti į efektyvesnį ir švaresnį tinklą, – sako J. Morrisas. – Jei pasielgsime neteisingai, bus sukurta daugybė naujos iškastinio kuro infrastruktūros.“
Problema yra ir terminai. Komunalinių paslaugų įmonės, siekiančios patenkinti padidėjusią duomenų centrų paklausą, gali nelaukti, kol pradės veikti tvarūs energijos šaltiniai, o D. Trumpas yra priėmęs įsakymų, kuriais siekiama skatinti iškastinio kuro gamybą.
„Optimistinis požiūris yra toks, kad duomenų centrai iš pradžių bus maitinami laikinai padidėjusiu gamtinių dujų ir iškastinio kuro kiekiu, o paskui įsigalios tvaresnės energijos rūšys – pavyzdžiui, branduolinė energija, – sako E. Hine. – Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad naujoji administracija sušvelnino aplinkosaugos taisykles ir yra linkusi naudoti iškastinį kurą, gali būti, kad perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos bus praleistas, nors tai padėtų užtikrinti pastovią ir švarią energiją duomenų centrams.“
Parengta pagal „New Scientist“.
