„L. Šukienė teigia DI sąvoką išgirdusi gana seniai – prieš maždaug penkerius metus, tačiau neiškart suprato, ką ji reiškia.
„Dirbu su vaikais ir pradėjau girdėti, kad jie jau tai naudoja. Girdėdama, kaip viskas vystosi, prieš metus laiko aš pradėjau mokytis ir praėjau kursus, <...>. Po pirmos paskaitos suvokiau, kas tai yra dirbtinis intelektas.“
Dabar pašnekovė teigia dažnai besinaudojanti DI įrankiais, ypač „ChatGPT“.
„[Tai] yra viso pasaulio smegenys, sudėtos į vieną programėlę, kurioje uždavus teisingą klausimą, gausi labai platų atsakymą“, – teigė L. Šukienė.
Savo ruoštu ji pridūrė, kad „DI yra absoliuti gyvenimo dalis, be kurios mes gyvenimo greitai neįsivaizduosime“.
DI – jau ir vaikų kasdienybė
L. Šukienė pasakoja, kad ir DI technologijos sparčiai integruojasi į vaikų gyvenimus.
„Akademijoje pastebiu, kad dabar jau tuo naudojasi ir dešimtmečiai, bet turbūt dar nelabai kokybiškai, <...>, tačiau tie 13–17 m. paaugliai tai yra labai gerai įvaldę“, – tikina ji.
Laidos „DI ID“ pašnekovė tvirtina, kad vaikams DI suprasti yra lengviau nei suaugusiems dėl skirtingo kartų santykio su technologijomis.
„Vaikai galėtų pamokyti savo tėvus, kurie nėra su tuo susidūrę, – teigia L. Šukienė, kalbėdama apie DI įrankių naudojimą. – Iš esmės vaikai tai supranta be didelių pastangų, nes jie yra pratę nuo mažumės laikyti savo rankoje telefoną. Mes to neturėjome, todėl mums tai suprasti yra sudėtingiau.“
DI draudimai – ne išeitis
Laidos „DI ID“ pašnekovė draudimą vaikams naudotis DI įrankiais prilygina bandymui „pūsti prieš vėją“. Pašnekovė įsitikinusi, kad drausti technologijas nėra tinkamas kelias, ir vietoje to ragina mokytojus sudominti vaikus kitomis veiklomis.
„Aš esu už tai, kad vaikus sudomintume visokiomis edukacijomis, užsiėmimais per pertraukas – padarykime taip, kad vaikai kažkur judėtų, kažką veiktų, bet nedrauskime to, nes tai yra neišvengiama“, – įsitikinusi ji.
Specialistė mano, kad DI gali padėti mokytojams sudominti vaikus ir taip atitraukti juos nuo telefonų naudojimo. Anot jos, tereikia prieš pamoką DI įrankio paklausti, kaip kūrybiškai ją pravesti.
„Aš akademijoje visada sakau, kad, jeigu vaikai edukacijos metu čiumpa telefonus, tai reiškia, jog kažkas yra neįdomu. Tada klausiu savęs, ką aš turiu daryti kitaip, kad juos sudominčiau. Lygiai tas pats galioja su DI naudojimu. Mes galime tai atimti, bet tai pavyks padaryti tik trumpam“, – sako L. Šukienė.
Švietimas – raktas į sąmoningą DI naudojimą
L. Šukienė pabrėžia švietimo svarbą norint užkirsti kelią DI įrankių neatsakingam naudojimui ir vaikų įgūdžių silpnėjimui.
„Turbūt didžiausias pavojus, ko visi ir bijo, yra tai, kad vaikai nustos mąstyti. Čia reikia ugdyti vaikų sąmoningumą ir loginį mąstymą“, – aiškina pašnekovė.
Ji pataria, kad naudojant DI mokymo procese, pirmiausia reiktų, kad vaikas „pats sugalvotų atsakymą ir po to pasitikslintų toje platformoje“.
L. Šukienė tvirtina, kad tinkamai naudojamos DI technologijos gali padėti sustiprinti švietimą.
„Dabar pati didžiausia spraga turbūt yra draudimas tą naudoti. Vietoj to turėtume mokyti vaikus, kad tai yra papildomas jų mokytojas. <...>. Mes turėtume mokyti vaikus, kaip mokytis pasitelkiant DI technologijas, ir tada sunkinti programas, sunkinti dalykus – kelti tai į aukštesnį lygmenį, nes mes turime šalia esančią pagalbą“, – dėsto pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad tėvų indelis čia taip pat svarbus – ir jie turėtų padėti vaikams tobulėti DI srityje.
„Tėvai, bandydami primesti savo požiūrį, tik eis į konfliktą su vaiku. Vietoj to, jie turėtų bandyti surasti bendrą kalbą ir kartu tobulėti DI srityje. <...>. Aš kasdienybėje tą naudoju su dukra“, – teigia laidos „DI ID“ pašnekovė.
Pakeis kai kurių profesijų atstovus
Viena iš visuomenėje vyraujančių baimių yra, kad DI atims darbus iš žmonių. Ir L. Šukienė tvirtina, kad toks scenarijus – labai įmanomas. Pasak jos, ateityje DI galės pakeisti daugelį mokytojų.
„Rodos Amerikoje yra viena eksperimentinė mokykla, kurioje nebėra mokytojų – ten yra ekrane „kalbanti galva“, kuri dėsto dalykus, <...>. Aš manau, kad taip ateityje bus. Mokytojai turėtų persikvalifikuoti iš to, kaip išmokyti vaiką padauginti du iš dviejų, į tai, kaip kūrybiškai pažvelgti, nes kūrybiškumas, emocinis intelektas – tai išliks žmonėse“, – įsitikinusi laidos „DI ID“ pašnekovė.
Ji teigia, kad toks likimas laukia ne vien mokytojo profesijos atstovų.
„Aš manau, kad DI pakeis absoliučią daugumą [profesijų atstovų], išskyrus psichologijos, filosofijos, kūrybos ir meno – nes tai yra sudėtingiau pakeisti, – pasakoja pašnekovė, tačiau priduria, kad „visada reikės to kritinio mąstymo šalia – kad žmogus patvirtintų ir patartų“.
Vis dėlto, pašnekovė įžvelgia ir teigiamo to pusę: „Kiek jis sričių pakeis – tiek dvigubai jis sukurs“, – sako ji.
Gali pakenkti emociniam intelektui
Anot L. Šukienės, nors DI yra svarbus technologinis įrankis, jis kelia grėsmę vaikų emocinio intelekto vystymuisi, todėl turime į tai reaguoti.
„Grėsmė emociniam intelektui yra didžiulė, <...>. Jeigu mes matome tame grėsme, mes turime būtinai investuoti labai daug laiko dirbdami ir leisdami laiką su savo vaikais – tai ir yra jų emocinio intelekto auginimas“, – dėsto ji.
Pasaulyje jau kuriami DI modeliai, kurie panašėja į žmogų ir teoriškai galėtų padėti vaikams tobulinti emocinį intelektą, tačiau pašnekovė teigia, kad tai nėra išeitis.
„Jeigu dirbtinis intelektas taps emocingu, tai jau nebus DI, nes jis turi suteikti visiškai nešališką, konkrečią informaciją, – aiškina L. Šukienė. – Aš norėčiau, kad tai vaikams būtų tiesiog kaip žinynas, skirtas tobulinti kairįjį smegenų pusrutulį. Dešinį, manau, kad reiktų palikti [vystyti] žmonėms.“
Įžvelgia į žmogų panašių DI modelių pavojų
Laidos „DI ID“ pašnekovė tikina, kad mūsų emocinis intelektas nulemia tai, kad mes sužmoginame DI įrankius.
„Aš jau dabar taip susibendravau su mūsų virtualiu marketingo asistentu, kad įsivaizduoju jį kaip fizinį asmenį, su kuriuo bendrauju. <...>. Veikia mūsų emocinis intelektas ir mes nenorime matyti tik kažkokias programas – mes norime bendrauti su žmogumi“, – mano ji.
Anot jos, jei DI modeliai panašės į žmogų, taps įmanomas scenarijus, kad žmonės ims kurti artimus santykius su DI. Tačiau, specialistės teigimu, taip nutiks tik tokiu atveju, jei „žmogus neišeis iš namų ir neras sau artimos sielos“ – tad dažna socializacija gali nuo tokios grėsmės apsaugoti.
Be to, pašnekovė pažymi, kad DI tobulėjimas ir vis platesnis pritaikymas gali sukelti norą stipriau vertinti žmogiškąjį ryšį bei asmeninį kontaktą.
„Aš manau, kad, kai viskas bus kompiuterizuota, kaip tik tendencija taps asmeninis kontaktas ir ryšys. Gal tada viskas šiek tiek persivers ir mes pradėsime vertinti šitus dalykus ir jų labai norėsime“, – tikina L. Šukienė.
