R. Mažulis prisimena, kad pirmą kartą apie dirbtinį intelektą jis išgirdo gana seniai – dar studentavimo laikais, tada jam tai atrodė „kažkas utopiško“.
„Dirbtinio intelekto sąvoka sužinojau iš filmų pirmiausia, – pasakoja pašnekovas. – Realiame pasaulyje apie dirbtinį intelektą pradėta labiau kalbėti turbūt prieš dešimtmetį. Šiandien tai jau dažnai girdima tema.“
Pirmą kartą technologiją, panašią į DI, R. Mažulis išbandė prieš trejus metus, kai įmonėje pradėjo dirbti su mašininio mokymosi technologijomis. „Aš net negaliu atsakyti, ar tai iš tikrųjų buvo dirbtinis intelektas, bet tai buvo irgi įrenginys, kuris save apsimokydavo“, – prisimena jis.
Pašnekovas teigia, kad dabar ši technologija yra daug labiau pažengusi, o dirbtinis intelektas prekybos srityje – jau šiandien naudojama, tačiau vis dar tobulėjanti praktika.
Greičiau, lengviau ir geriau
„StrongPoint“ įmonė, kuriai Baltijos šalyse vadovauja laidos pašnekovas R. Mažulis, dirba su prekybos technologijomis, naudojančiomis dirbtinį intelektą. Anot jo, tokiomis technologijomis siekiama optimizuoti prekybos procesus, palengvinti parduotuvių darbuotojų kasdienybę ir pagerinti pirkėjų patirtį. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia DI pagrindu paremtą sprendimą, padedantį lengviau rasti tam tikras prekę savitarnos kasos sistemoje.
„Jeigu pagalvotume, kas labiausiai pirkėją erzina apsipirkinėjant savitarnos kasoje, aš spėčiau, kad tai – užtrunkamas laikas. Dažniausiai daugiausiai laiko užima įvairios sveriamos prekės, pavyzdžiui, bandelės ar saldainiai, nes reikia jų ieškoti [sistemoje]. – pasakoja R. Mažulis. Jis priduria, kad dirbtinis intelektas šioje srityje siūlo sprendimą – kompiuterinę regą, kuri gali automatiškai atpažinti prekes. – Kompiuterinė rega mato prekę ir iš karto automatiškai pasiūlo, kas tai yra, o pirkėjui belieka tik patvirtinti.“
Pašnekovas priduria, kad Lietuvoje šios technologijos yra bandomojoje fazėje.
Dar vienas išmanus sprendimas, kuris galėtų palengvinti apsipirkimą, anot specialisto, yra elektroninės kainų etiketės.
„Jau dabar Lietuvoje pradeda atsirasti elektroninės kainų etiketės, turinčios geopozicijas, ir tai leidžia atlikti įvairius veiksmus. Pavyzdžiui, išmanios aplikacijos gali padėti sukurti pirkinių sąrašą pagal pasirinktas receptų idėjas. Jei tai suintegruota su parduotuvės elektroninėmis kainų etiketėmis, tu ne tik žinosi, kokias prekes reikia pirkti, bet ir vizualiai matysi etiketes, kurios nurodys, kurią prekę reikia paimti, einant pro šalį.
Tai iš esmės yra geopozicionavimas. Turėdamas parduotuvės planą, žinosi, kokiu maršrutu efektyviausia eiti, kad greičiausiai surinktum prekes. Tai labai svarbu piko metu, nes tada parduotuvėje žmonės vaikšto į visas puses, ir kartais tampa sunku valdyti srautus“, – aiškina laidos „DI ID“ pašnekovas.
Taip pat, anot R. Mažulio, kai kuriose pasaulio šalyse egzistuoja DI sprendimai, kurie gali be pardavėjo įsikišimo patvirtinti pirkėjo amžių – o tai gali palengvinti darbuotojų kasdienybę.
„Yra sprendimas, kuris gali nustatyti pirkėjo amžių dirbtinio intelekto pagalba. Algoritmui įvertinant veido struktūrą ir kitus aspektus, nustatoma, ar žmogui yra pakankamai metų, kad jis galėtų pirkti tam tikrą prekę. Šis sprendimas jau įdiegtas Estijoje ir savitarnos kasose žmonės drąsiai naudojasi šiuo metodu. Tai sumažina darbuotojų įsikišimo poreikį maždaug 90 proc.“, – sako specialistas.
Jis pažymi, kad toks sprendimas turėtų netrukus būti prieinamas ir Lietuvoje: „Manau, kad per metus tokie dalykai jau turėtų būti matomi.“
Veikia ne tik DI pagrindu
R. Mažulis pabrėžia, kad automatizacijos procesai parduotuvėse susiję ne vien su DI technologijomis, kitas būdas – prekių ženklinimas, kuris leidžia vienu metu nuskaityti visas krepšelyje turimas prekes.
„Yra technologija, kuri ženklina prekes tam tikra mikroschema. Tą mikroschemą galima labai greitai nuskaityti, neskenuojant kiekvienos prekės atskirai. Mes Lietuvoje turime, pavyzdžiui, sporto prekių parduotuvę, kuri tai jau turi“, – teigia jis.
Vis dėlto, specialistas pažymi, kad tokia autonominė sistema maisto prekių parduotuvėje „pakankamai sunkiai įmanomas dalykas“:
„Vienas dalykas – jis yra brangus ir šiandien jis naudojamas prabangos prekėms – drabužiams, avalyne ir panašiai. <…> Jei prekė nėra brangi, to daryti neapsimoka“, – aiškina pašnekovas.
Autonominės parduotuvės
R. Mažulis pasakoja, kad Lietuvoje jau dirba autonominė parduotuvė „Pixevia“, tačiau ji veikia šiek tiek kitokiu pagrindu nei tik kompiuterine rega besiremiantys DI sprendimai.
„Ji seka apskritai viską – kada įėjai, kokią prekę pasiėmei ir t. t. Sistema yra sujungta ir su kameromis, ir su įvairiais svorio davikliais lentynose, kad būtų aišku kokia prekė buvo paimta ir tada ji automatiškai atpažįstama priėjus prie kasos“, – aiškina specialistas.
Be to, R. Mažulio teigimu, autonominiai sprendimai gali būti pritaikomi ne tik parduotuvėse, bet ir, pavyzdžiui, sporto arenose ar stadionuose, kur per įvairius renginius pardavinėjami įvairūs užkandžiai, gėrimai ar atributika. Specialistas priduria, kad tai „po truputį ateina“ ir į Lietuvą.
„Per įvairius renginius, per jų pertraukas, daug žmonių išeina į erdvę už arenų ar stadionų ir ten nori kažką nusipirkti. Paprastai tada susidaro didžiulės eilės. Su autonominėmis pagalbos technologijomis arba įvairių išmanių kamerų pagalba, galima labai paprastai tą suvaldyti. Būna paruošta, ar gėrimų, ar kita prekių, ir žmonės tiesiog ima ir jas naudoja. Išeinant iš arenos, kiekvienam nuo kortelės yra nuskaitoma suma už tas prekes“, – pasakoja pašnekovas.
Teikia ne vieną privalumą
Pašnekovas pažymi, kad svarbus DI pagrindu paremtų autonominių technologijų privalumas yra tai, kad tokią sistemą apgauti yra sunkiau nei žmogų.
„Dirbtinis intelektas šiuo atveju panaikina žmogiškąjį faktorių – emocijas, dėmesio nukreipimą, pervargimą ir pan. Todėl praktiškai nėra galimybės to dalyko apgauti, – dėsto R. Mažulis. – Jeigu suklystama, vadinasi kažkas yra blogai su technologija, bet tos klaidos iš karto pasimato ir yra sprendžiamos.“
Dar vienas privalumas, anot specialisto, kad tokių sprendimų diegimas Lietuvoje suteikia konkurencinių pranašumų.
„Vienas dalykas, tai leidžia efektyviau dirbti – mažiau lieka kažkokių rutinų, kurios užima labai daug darbuotojo laiko, ir tada darbuotojas gali daryti daugiau tokių „nestandartinių“ darbų, kurie, kvalifikacijos kėlimo prasme, gali būti daug naudingesni.
Kitas dalykas – tokių technologijų patogumas pirkėjui. Aš visą laiką sakysiu, kad vienas turbūt labiausiai prekybininkus konkurencine prasme keliančių į viršų faktorių yra pirkėjo patirtis. Jeigu pirkėjas nesijaus gerai parduotuvėje, jis gal kelis kartus per prievartą į ją ateis, bet vis tiek rinksis tą, kur patogu. Pradžioje viskas gali atsiremti į kainas ar dar kažką, bet galų gale viskas atsiremia į patirtį“, – tikina laidos „DI ID“ pašnekovas.
Anot R. Mažulio, išmanios autonominės technologijos prekyboje galėtų padėti spręsti net maisto švaistymo problemą. Pašnekovas dalinasi užsienio šalies pavyzdžiu, konkrečiai orientuotu į bandelių pardavimą:
„Dienai einant į pabaigą, sumontuoti davikliai ir svarstyklės atpažįsta, kad likęs bandelių kiekis greičiausiai nebus parduotas iki dienos pabaigos ir teks jas utilizuoti – nes jos yra šviežios tik vieną dieną, o kitą dieną turi būti pakeistos. Tuomet automatiškai siunčiamas signalas ir elektroninės kainų etikės iš karto mažina kainą, kad paskatintų jų išpirkimą“, – pasakoja jis.
Iššūkiai diegiant technologijas
Autonominių sprendimų skaičiui augant, atsiranda ir problemų dėl jų diegimo. Pasak R. Mažulio, vienas pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduriama diegiant tokias technologijas, kyla dėl techninių priežasčių.
„Didžiausios problemos kyla, kai atsiranda ryšio sutrikimai, nes tuomet mes prarandame svarbią informaciją“, – sako pašnekovas.
Kitas svarbus aspektas, kurį išskiria R. Mažulis, yra pirkėjų požiūris į technologinius sprendimus. Ne visi vartotojai nori naudotis naujomis sistemomis, o tai, anot specialisto, riboja šių sprendimų efektyvumą.
„Prekybininkai susiduria su pirkėjais, kurie nebūtinai nori naudotis šiais sprendimais. Tas nenaudojimas arba ribotas naudojimas neleidžia pasiekti norimo poveikio. <…>. Todėl tiek mūsų, kaip technologijų kūrėjų, tiek prekybininkų atsakomybė yra edukuoti vartotojus, kad jie neturėtų baimės“, – sako pašnekovas.
R. Mažulis pabrėžia, kad didžiausia pirkėjų baimė kyla dėl stebėjimo kamerų, nes tai jiems asocijuojasi su sekimu. Pasak specialisto, šiuo atveju labai svarbu „užtikrinti pasitikėjimą, kad pirkėjai suprastų, jog viskas daroma dėl jų patogumo“.
Darbuotojai niekur nedings
Autonominės parduotuvės, pasak R. Mažulio, sėkmingiausiai veikia tose vietose, kur dominuoja jauni žmonės, nes jie yra labiau linkę priimti ir naudoti technologinius sprendimus.
„Visi autonominių parduotuvių bandymai labiausiai pasiteisina ten, kur yra daug jauno amžiaus žmonių – tai yra studentų miesteliai ir panašiai, nes tai yra patogu, studentai sutaupo laiko, jie yra įpratę „bendrauti“ su technologijomis, bet visgi ten, kur mes dar turime vyresnės kartos atstovus, nėra lengva“, – įžvalgomis dalijasi R. Mažulis.
Paklaustas, ar vyresnio amžiaus vartotojas galiausiai persilauš ir pradės naudotis tokiais sprendimais, ar vis tik išliks poreikis žmogąjam faktoriui, specialistas atsako: „Aš net neabejoju, kad to [žmogiškojo faktoriaus] reiks.“
„Aš niekada negalvojau, kad išnyks fizinės parduotuvės. Nors buvo gal kovido laikais mintis, kad „o dabar viskas pasikeis“. Tačiau baigėsi kovidas ir viskas sugrįžo į lygiai tas pačias vėžes. Srautai nesumažėjo, tai reiškia, kad to gyvo apsipirkimo reikia ir tam tikro darbuotojo buvimo ten irgi lygiai taip pat ir toliau reikės.
Aš nedrįsčiau sakyti, kad parduotuvės taps tokiomis, kuriose nėra žmonių darbuotojų. Bus tam tikri konceptai, patogaus apsipirkimo modeliai, bet didžiosios parduotuvės, prekybos centrai, kuriuose dirba žmonės, visada išliks“, – papildo jis.
Laukia ir pasikeitimai
Vis dėlto, tai nereiškia, kad parduotuvėse niekas nesikeis. Anot R. Mažulio, ateityje prekybos srityje galime sulaukti ne vieno įdomaus ir praktiško sprendimo. Vienas jų gali būti robotai humanoidai, galintys atlikti įvairias funkcijas.
„Konceptas yra toks, kad humanoidas galėtų pildyti prekių lentynas, važinėdamas per parduotuvę ir nuskaitydamas, kur jų trūksta. <…> Šiandien dienai tie humanoidai yra tokie išvystyti, kad jie gali paimti žalią kiaušinį jo nesuskaldę, taip, kad jie gali atlikti ir šią [lentynų pildymo] užduotį.
Jie taip pat galėtų būti konsultantai parduotuvėje – ir jau yra tokių pavyzdžių. Mes patys esame išbandę važinėjantį smulkų mielą robotuką, kuris gali padėti: parodyti, kur yra ta prekė, kurios ieškai, taip pat parodyti, kur trūksta prekių lentynose, perduoti informaciją“, – pasakoja laidos „DI ID“ pašnekovas.
Anot R. Mažulio, ateityje taip pat gali atsirasti interaktyvios technologijos drabužių parduotuvėse, kurios leis pirkėjui pamatyti, kaip jis atrodytų su išsirinktais drabužiais jų nesimatuojant.
Pašnekovas neatmeta ir galimybės, kad, siekiant supaprastinti apsipirkimo patirtį, prekes pirkėjams kažkada pristatinės dronai. „Amazon“ jau bandė tai testuoti. Manau, kad šis dalykas gali būti labai plačiai panaudojamas įvairiose srityse – o tuo pačiu ir prekyboje“, – teigia laidos „DI ID“ pašnekovas.
