Kelias link DI
Rokas Stankevičius prisimena, kad apie dirbtinio interneto (DI) technologiją sužinojo gana anksti – dar 2016–2017 metais. Tačiau jis pabrėžia, kad DI supratimas anksčiau – iki „ChatGPT“ atsiradimo – buvo kiek kitoks, nei jis yra šiandien.
„[Pradžioje] man tiesiog buvo įdomūs dirbtinio intelekto įrankiai. Jų rinka augo, aš pats irgi užaugau su to įvairiais technologiniais pritaikymais telefonuose, kompiuteriuose – nes ten tuo metu jau buvo mėgstama įtraukti DI ir skaičiuoti, kaip jis pakeis rinką. Bet problema buvo, kad nelabai kas suprato, kas tas DI yra – ir aš nebuvau išimtis. Tuo metu dar nelabai galėjau suprasti, kur galima jį pritaikyti, kam panaudoti ir kas tai yra per technologija, dėl to tas prisijaukinimas šitos technologijos užtruko“, – pasakoja pašnekovas.
Vis dėlto, tai nėra visiškai nauja tehnologija – anot R. Stankevičiaus, DI istorija siekia daug senesnius laikus.
„Pati technologija plėtojama jau nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Vos tik pradėjo vystytis kompiuterio programavimas kaip mokslas, atsirado matematikos ir fizikos laimėjimai, kurie leido sukurti tuos pirmuosius kompiuterius. Jau nuo tų laikų šviesiausi pasaulio protai bando kurti tokią technologiją, kuri palengvintų žmogaus gyvenimą“, – teigia pašnekovas. Jis taip pat mini, kad pirmasis pokalbių robotas „ELIZA“ atsirado praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, ir nors jis buvo „labiau suprogramuotas“ nei dabartiniai pokalbių robotai, šis įrankis sugebėjo atlikti įdomias psichologines funkcijas.
Tarp mokslinės fantastikos ir realybės
R. Stankevičius akcentuoja, kad dažnai mūsų vaizduotės vaisiai apie DI neatitinka realybės. Anot jo, mokslinė fantastika neretai formuoja klaidingą įsivaizdavimą apie DI.
„Yra skirtumas būtent praktiškumo atžvilgiu. Yra DI, kuris egzistuoja tarsi be mūsų indėlio ir tiesiog juo yra naudojamasi skirtingose implementacijose, pavyzdžiui, kamerose, internetiniuose duomenyse ir kartu praktiniame generatyviniame DI“, – įžvalgomis dalinaasi pašnekovas.
Tačiau, anot jo, save suvokiantis bendrasis dirbtinis intelektas, kurį iki šiol galėjome matyti tik filmuose, gali virsti realybe jau per artimiausią dešimtmetį.
„Bendrinis DI – tai yra būtent toks DI, kuris suvokia savo paties egzistavimą ir gali juo remiantis padėti žmogui skirtingose srityse iš esmės be jokio skirtumo, ar tai atliktų žmogus, ar DI mašina. Mano nuomone, tai tikrai yra įmanoma ir naujausi DI modeliai, kuriuos mes matome, rodo įvairius stiprius ėjimus link to multimodališkumo, kuris ir įgalins tai.
Jeigu dar prieš dešimt metų manėme ir mokslininkai skaičiavo, kad galbūt 2050-aisiais ar net kitame šimtmetyje galėtų tokia technologija pasirodyti, tai šiuo metu atsiranda įvairių prognozių, kad ir per artimiausius dešimt ar kelioliką metų jau tokią technologiją išvysime“, – teigia R. Stankevičius.
Anot pašnekovo, toks DI galėtų būti itin naudingas žmonijai.
„Samo Altmano, kuris išpopuliarino visą šitą technologiją ir sukūrė „ChatGPT“ įrankį, vieni iš argumentų, kodėl jis yra labai didelis šitos technologijos palaikytojas, yra būtent tai, kad bendrinis DI gali smarkiai pakeisti svarbiausias mūsų gyvenimo sritis, įskaitant mediciną. Tikrai didelė problema yra gydytojų prieinamumas Afrikoje, Azijoje ir daugelyje įvairių šalių. Toks bendrinis DI – ypač medicinoje pritaikomas – galėtų išgelbėti šimtus tūkstančių gyvybių ir demokratizuoti iš esmės tą sveikatos apsaugą, mokslą“, – komentuoja DI analitikas.
Jis taip pat pabrėžia, kad ši technologija gali iš esmės pakeisti ekonominį modelį į tokį, kuris remtųsi nebe žmogaus gebėjimais ar patirtimi, bet technologijos efektyvumu.
„Žvelgiant iš ekonominės pusės, sukurti tokį algoritmą pirmą kartą kainuoja labai daug, replikuoti jį iki begalybės kainuoja labai mažai – kaip ir su bet kokia kita technologija. Akivaizdžiai yra tie finansiniai skaičiavimai, kurie ir leidžia užsidirbti tokios technologijos kūrėjams, ir mūsų visuomenei judėti link kitokio ekonominio modelio, kuriame iš esmės žmogaus žinios, kad ir kaip liūdna, gali būti mažiau vertos nei dabar“, – mintinis dalinasi R. Stankevičius.
DI praktinė nauda
R. Stankevičius teigia, kad DI jau dabar keičia mūsų kasdienybę į gerąją pusę.
„Turbūt vienas iš įdomiausių ir unikaliausių dalykų, kuriuos mums suteikia DI, yra tai, kad jis leidžia mums pasikalbėti su Napoleonu, Jeffu Bezosu ar su bet kuo kitu, kas mums yra įdomus, ir gauti iš jų ne šiaip šabloninius atsakymus, bet labai personalizuotus patarimus“, – sako laidos „DI ID“ pašnekovas.
Be to, anot jo, DI gali padėti greičiau ir praktiškiau atlikti įvairias užduotis.
„Jau yra daugybė pavyzdžių, kaip DI gali mums padėti dirbti efektyviau, sutaupyti laiką, uždirbti pinigų, pakeisti tam tikras užduotis, kurias atlieka žmogus, ir tiesiog jas visiškai automatizuoti su programiniu kodu, kas vienaip ar kitaip yra efektyvus ir naudingas to pritaikymas“, – teigia specialistas.
DI analitikas pažymi, kad svarbi DI teikiama nauda – verslo įmonių konkurencingumo didinimas.
„Bet kokioje įmonėje yra daugybė duomenų, kurie „vaikšto“ skirtingais būdais ir jie dažniausiai nėra viename šaltinyje, tad juos reikia surinkti. Dažnas atvejis: buhalterinė įmonė turi daug sąskaitų-faktūrų, su skirtingais tiekėjais, pajamomis, skaičiais ir kitais dalykais, ir nori turėti vieną duomenų bazę, kurioje matytų visas išlaidų eilutes, galėtų automatiškai nusiųsti sąskaitą-faktūrą ir visą tai padaryti ne rankiniu būdu – ilgai ir nuobodžiai – o su DI. Galima integruoti duomenų analizes, dokumentų ir informacijos keitimosi sistemas ir turėti DI asistentą, kuris skaitys tas sąskaitas-faktūras, stebės procesus ir galės pateikti vertinimus, prognozes, patarimus“, – aiškina R. Stankevičius.
Specialistas įvardina ir sritis, kuriose DI turi didžiausias perspektyvas.
„Viena iš sričių – rinkodara. Dėl didelių DI galimybių kūrybiškai pažvelgti į skirtingas situacijas, jis gali tiek padėti sugalvoti naujas reklamos idėjas ir kampus, parašyti pačius tekstus, tiek juos vizualiai išpildyti.
Kita sritis – pardavimai. [Jis pritaikomas] visur, kas liečia pardavimų procesą organizacijose: nuo potencialių klientų paieškos ir kontaktavimo su jais iki pasiūlymo kūrimo, įtraukiant ir klientų aptarnavimą – kuris kartais šiek tiek persipina su pardavimu arba gali būti visai atskira sritis. Žmonėms jau pažįstami pokalbių robotai, kurie atsiranda internetiniuose puslapiuose, viešosiose institucijose, versluose ir padeda atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus“, – teigia laidos „DI ID“ pašnekovas.
Vis dėlto, R. Stankevičius mano, kad žmogaus įsitraukimas kai kuriuose darbuose išliks vertinamas.
„Kartais žmogus nori ne tik gauti paslaugą, bet ir pasišnekėti su žmogumi, papasakoti, kaip sekasi, ir nors DI galėtų atlikti paslaugą, bet tą pokalbio aspektą ir žmogiškąją šilumą tikrai sunku replikuoti – mimika, atkartojimas yra įmanomas, bet pati emocija turbūt sunkiai replikuojama“, – dėsto jis.
DI grėsmės
Nepaisant teigiamų DI aspektų, specialisto teigimu, technologija turi ir tam tikrų rizikų. Viena iš jų – DI „haliucinacijos“ .
„Haliucinacijos yra labai užtikrintas DI kalbos modelių netiesos sakymas, <…>, kai jie nesako, kad nežino, nepasidomėjo, bet užtikrintai pateikia neteisingą atsakymą“, – aiškina R. Stankevičius.
Tačiau kartu pašnekovas pabrėžia, kad ši problema bėgant laikui pasitaiko vis rečiau.
„Kuo toliau, tuo mažesnė tai yra problema. Ji po truputį nyksta vystantis technologijai ir augant tiek pačių technologijų kūrėjų supratimui, kaip plėtoti šitą technologiją, tiek pačių žmonių įgūdžiams“, – dėsto jis.
R. Stankevičius atkreipia dėmesį ir į kitą didelę DI keliama grėsmę – padirbinius.
„Padirbiniai, atsižvelgiant į jų mąstą, yra viena didžiausių rizikų, nes ji nėra tik vienoje plotmėje ir suteikia galimybę sukurti žmogaus iliuziją, – aiškina DI analitikas, – Mes turime tokią galingą technologiją, kuri gali kalbėti kaip žmogus, rašyti kaip žmogus, net ir atrodyti kaip žmogus. Atsiranda labai daug problemų apgaudinėjant žmones.“
Be to, pasak laidos „DI ID“ pašnekovo, egzistuoja ir vienas mažiau žinomas, tačiau reikšmingas pavojus.
„Mažiau minima, bet, manau, aktuali problema yra, kiek mes galime DI pasitikėti šiandien ir kas atsitiks su žmogaus įgūdžiais, jei mes jį visada naudosime. Prieš kelias savaites internete perskaičiau tokią įdomią mintį. Maždaug 30 metų žmogus, dalindamasis savo istorija teigė, kad mes esame ir išliekame vieninteliai, kurie nuosekliai domisi technologija. Mūsų tėvams reikėjo padėti susipažinti su technologijomis, mūsų vaikams – irgi, tad jie yra tiesiog technologijos naudotojai.
Yra rizika, kad mes irgi tapsime tiesiog technologijos naudotojais: bus vis mažiau žmonių, kurie supras, kaip iš tikro tai veikia, kaip galime įvertinti tą darbą ir pamatuoti rezultatus. Jeigu mes būsime tokie pasyvūs vartotojai ir kaip kempinė sugersime visas tas gerąsias DI puses, kas iš mūsų liks ir kaip mes galėsime tai reflektuoti bei apie tai mąstyti?“ – kelia klausimą R. Stankevičius.
Taip pat, kalbėdamas apie DI sukeliamas problemas, pašnekovas atkreipia dėmesį į duomenų, naudojamų DI apmokymui, autorystės pasisavinimą.
„Tai turbūt yra labai didelė problema tiems autoriams, kurių darbai buvo vienaip ar kitaip pasisavinti. Pats DI progresas yra susijęs su duomenų kiekiu ir galimybe juos apdoroti. Visi tie duomenys buvo ne visai gražiai pasisavinti iš interneto įvairių šaltinių, – pastebi R. Stankevičius. – Idealiu atveju būtų galima susigrąžinti tuos duomenis, bet praktiškai tai beveik nėra įmanoma, tad galbūt geras atsakymas būtų naudoti tuos viešai prieinamus arba jau senaties terminą turinčius meno kūrinius.“
DI sugeneruoti atsakymai – mūsų atspindys
Kalbėdamas apie DI pritaikymą, specialistas prilygina žmogų laivo kapitonui, pabrėždamas, kad mes turime valdyti technologiją.
„Jeigu mes to nedarysime ir DI ves mus, mūsų turinys bus neįdomus, prastas ir žmonės pastebės, kad tai yra sugeneruota DI. Šiuo metu, kad tu sukurtum kažką tikrai gero su DI, turi ir mokėti juo naudotis ir būti savo srities specialistas.
Geras pasakymas, kad DI yra kaip žmogaus veidrodis – jei pats žmogus geba paklausti, suprasti tą dalyką, apie kurį klausia, jis gali išgauti geresnį atsakymą ir rezultatą, tačiau jei tų žinių trūksta, dažnai žmonės nusivilia“, – pažymi R. Stankevičius.
