12 savo srities profesionalų – rašytojų, žurnalistų, komunikacijos, reklamos, komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistų rašė iki 200 žodžių apimties tekstus tema „Kodėl aš rašau?“
Rašytojų taip pat buvo paprašyta atsiųsti penkis savo tekstų pavyzdžius, kurie geriausiai atspindi jų rašymo stilių. Eksperimento organizatoriai taip pat naršė socialiniuose tinkluose ir patys ieškojo viešai prieinamų autorių tekstų.
Vienas iš eksperimento idėjos autorių, dirbtinio intelekto entuziastas ir praktikas Martynas Kairys dvi savaites kūrė specialią instrukciją. Jos apimtis buvo 7–8 A4 formato lapai. Po to, remdamasis ja, jis sukūrė dvylika DI asistentų, kurių užduotis buvo kopijuoti individualų rašytojų stilių.
Kai darbas buvo atliktas, DI asistentams buvo pateikti rašytojų įvairūs rašytojų tekstai. Originalūs, eksperimentui autorių pateikti kūriniai buvo griežtai saugomi ir DI įrankiams jie nebuvo pateikti.
Kiekvieną tekstą, specialiai pamokyti DI asistentai sugeneruodavo maždaug per 20 sekundžių. Prie jų žmogaus ranka nebuvo pridėta – tekstai eksperimentui buvo atiduoti tokie, kokius sugeneravo iš anksto apmokyti DI asistentai paliekant net ir padarytas klaidas.
Dar vieną tekstą sugeneravo nemokamas ir visiems prieinamas dirbtinio intelekto įrankis „ChatGTP“. Taip iš viso eksperimentui buvo sukurti 25 tekstai.
Jie buvo sukelti į specialią platformą ir išsiųsti vertinti patiems įvairiausiems žmonėms – nuo patyrusių žurnalistų, redaktorių, leidyklos atstovų iki žmonių, kurie visiškai neturi nieko bendro su rašymu. Tekstus skaitė ir vertino pačių įvairiausių profesijų atstovai – IT specialistai, inžinieriai, kirpėjai, statybininkai, draudimo brokeriai, bankininkai ir daugelis kitų.
Iš viso eksperimente dalyvavo 233 dalyviai. Jie turėjo skaityti tekstus ir pažymėti, kas juos parašė – žmogus ar DI. Organizatoriai prašė nesinaudoti jokiais tekstų tikrinimo įrankiais ir savo sprendimą pateikti vadovaujantis tik savo nuomone. Tačiau buvo dalyvių, kurie prisipažino naudoję tekstų tikrinimo įrankius. Ši strategija taip pat nepasiteisino, nes visi tekstai buvo identifikuojami, kaip rašyti žmogaus.
Daugiausiai – 22 tekstams iš 25 teisingą autorystę priskyrė tik vienas žmogus. 21 teksto autorystę teisingai sužymėjo 5 žmonės, 20 – 11 žmonių. Mažiausiai atspėta buvo 5 tekstai iš 25.
Nebuvo nei vieno žmogaus, kuris būtų teisingai pažymėjęs visų tekstų autorystę. Teisingų pasirinkimų vidurkis – 13,66 teisingai pažymėti tekstai. Tai reiškia, kad tekstų autorystė buvo žymima 54,64 proc. tikslumu.
Tačiau labiausiai nustebino, kad tekstas, kurį daugiausiai apklaustųjų žymėjo, kaip parašytą žmogaus, buvo sugeneruotas DI asistento, kuris kopijavo finansų temomis rašančios Astos Dagilės stilių. Kad jis parašytas žmogaus pasirinko daugiausiai – 76,8 proc. skaitytojų.
Antrasis, 74,2 proc. apklaustųjų žymėtas kaip žmogaus tekstas, buvo parašytas socialinių tinklų agentūros „Caption“ ir marketingo mokymų projekto Venudu.lt įkūrėjo ir vadovo Karolio Rimkaus. Rašytojo, komunikacijos agentūros „Fabula Rud Pedersen Group“ kūrybinio rašymo direktoriaus Aido Puklevičiaus tekstą, kaip rašytą žmogaus, teisingai nurodė 72,8 apklaustųjų.
Pasak vienos iš šio eksperimento organizatorės, žurnalistės, komunikacijos specialistės Viktorijos Žižiūnienės, DI sugeneruoto teksto sėkmę ir priskyrimą žmogaus autorystei galėjo lemti vienas daugeliui surezonavęs sakinys.
„Finansų pasaulio atstovė Asta Dagilė, kurios teksto kopija apgavo žmones, savo socialinių medijų įrašuose, rašydama apie sudėtingas finansų temas dažnai pasitelkia vaizdingus ir visiems gerai suprantamus palyginimus. Būtent šią jos strategiją panaudojo ir dirbtinis intelektas. Jis tekste mokesčių deklaravimą šmaikščiai palygino su bandymu suskaičiuoti kalorijas per Kalėdas. Buvo pasirinktas puikus kontekstas – Kalėdos ir persivalgymas, kuris rezonuoja daugeliui žmonių. Arba, kaip renginio metu taikliai pajuokavo A. Puklevičius, žmonės tiesiog negalėjo patikėti, kad dirbtinis intelektas turi reikalų su VMI“, – svarsto V. Žižiūnienė.
Vienas iš eksperimento dalyvių, dailės istorikas, gidas, tinklaraštininkas Donatas Jokūbaitis, socialiniuose tinkluose dar žinomas kaip Rūstus gids, parašė tekstą šiaulietišku akcentu. DI asistentui taip pat gana neblogai pavyko nukopijuoti tarmę. Nors D. Jokūbaičio tekstui žmogaus autorystę priskyrė 71,6 proc. apklaustųjų, tačiau ir DI asistento sugeneruotą tekstą, kaip rašytą žmogaus, žymėjo daugiau nei pusė – 57 proc. skaitytojų.
Martynas Kairys, treniravęs DI asistentus prisipažino, kad eksperimento rezultatai nustebino ir jį patį. Net 5 DI sugeneruotus tekstus daugiau nei pusė skaitytojų priskyrė žmogui. Tiesa, nemokamu ir visiems prieinamu įrankiu sugeneruotą tekstą žmonės skyrė geriausiai. Kad jis parašytas DI, o ne žmogaus, teisingai pažymėjo 77,7 proc. skaitytojų.
„Šis eksperimentas parodė, kad dirbtinis intelektas ne tik gali rašyti, bet jau ir rašo kaip žmogus. Tačiau vis tik reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jo sėkmė buvo dėl įdėto papildomo darbo ir pasiruošimo. Tai reiškia, kad dirbtinis intelektas gali generuoti gerus tekstus, tačiau kol kas reikia žmogaus, kuris sumaniai jį apmokytų. Ne kiekvienas žmogus turi žinių ir patirties, kaip rengti instrukcijas, todėl kalbėti apie tai, kad mums nebereikės savo srities profesionalų dar yra per anksti“, – kalbėjo M. Kairys.
Jis pasakoja, kad mintis padaryti eksperimentą kilo iš smalsumo, nes savo aplinkoje jis dažnai girdi nuomones, ko gali ir ko negali dirbtinis intelektas.
Lygiai prieš 2 metus, lapkričio 30 dieną kompanija „OpenAI“ viešai pristatė „ChatGTP“ – pažangų dirbinio intelekto pokalbių modelį, kuris geba natūraliai bendrauti, atsakyti į klausimus, atlikti užduotis, spręsti įvairias problemas ir rašyti tekstus.
Šis įrankis yra nuolat tobulinamas ir tapo svarbia daugelio profesijų atstovų darbo dalimi. Tačiau, kartu su optimizmu dėl jo suteikiamų galimybių, kyla ir nerimas – ypač tiems, kurie dirba su informacija ir kūrybinėmis užduotimis.
„Kas bus su mumis, rašančiais žmonėmis? Ar mūsų dar reikės? Kaip keisis rašančio žmogaus tapatybė? Tai yra skaudūs, sunkūs ir nemalonūs klausimai, tačiau mes su Martynu nusprendėme, kad būtina apie tai kalbėti ir diskutuoti. Atvirai pasakius, nesitikėjau tokių eksperimento rezultatų. Juos sužinojusi dvi naktis negalėjau užmigti – į galvą lindo įvairiausios mintys, tačiau galiausiai nusiraminau – mes, žmonės, esame labai kūrybingi ir, kas žino, gal dirbtinio intelekto įrankiai padės atrasti tokių būdų ir formų kurti, apie kurias mes kol kas neturime jokio supratimo“, – sako viena iš eksperimento organizatorių V. Žižiūnienė.
Jai antrina ir DI entuziastas ir praktikas M. Kairys. Dirbtinio intelekto įrankiai, mokant su jais dirbti, gali būti puikus pagalbininkas įvairiose srityse. Rašymas – viena iš jų.
Nors pagrindinė apklausa jau uždaryta, organizatoriai sukūrė dar vieną visiems, kurie nori pasitikrinti savo gebėjimą skirti tekstų autorystę. Eksperimento anketą galima rasti čia.
