Pirmieji žingsniai DI srities link
Profesorės susidomėjimas dirbtiniu intelektu prasidėjo prieš beveik du dešimtmečius, kai doktorantūros studijų metu pradėjo mokytis apie neuroninius tinklus. „Perskaičiau visą vadovėlį lietuvių kalbą ir supratau, kad šita sritis mane labai domina. Tai buvo maždaug 2005 metais“, – prisimena ji.
Nors iš pradžių ji specializavosi formaliuosiuose metoduose, kurie, kaip pati pripažįsta, nėra pati įdomiausia mokslinė kryptis, dirbtinio intelekto galimybės ir naujoviškumas ją įtraukė.
„Gali daryti įtaką tam, kaip mokosi algoritmas ir kokį rezultatą jis duoda, ir matyti, kaip vyksta visas procesas. Tai man labai įdomu, – laidos pasakoja „DI ID“ pašnekovė. – Man pasirodė, kad čia galiu gilintis – čia yra kažkas naujo.“
Mokslinė ir profesinė veikla
Savo mokslinę veiklą DI srityje Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė pradėjo nuo tyrimų ir dėstymo.
„Pradėjau nuo mokslinių tyrimų, sukūriau šešis ar septynis modulius universitete, kurie visi yra susiję su dirbtiniu intelektu ir dėsčiau tuos modulius,“ – prisimena profesorė.
Dabar mokslininkė dėsto mažiau – tik doktorantams, o pagrindinė jos darbinė veikla dabar yra medicininių vaizdų analizė.
„Dauguma KTU tyrėjų, kurie dirba su DI, yra būtent medicininių vaizdų analizės specialistai“, – sako ji, paaiškindama, kad šioje srityje yra gausu duomenų, su kuriais galima dirbti, o darbo uždaviniai yra prasmingi – ypač kai siekiama padėti tiksliai diagnozuoti ligas.
„Mūsų centre kolegos dirbtinio apvaisinimo srityje yra tikrai nemažai sukūrę tų sprendimų, kurie padėtų nustatyti, kuris embrionas yra geriausias. Taip pat esame sukūrę sprendimų melanomos nustatymui iš vaizdinės informacijos. Šiuo metu dirbame su širdies kraujagyslėmis ir bandome taikyti paaiškinamąjį dirbtinį intelektą (angl. Explainable Artificial Intellingence)“, – pasakoja Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Pasak profesorės, dirbdami su vaizdais, DI tyrėjai taiko gilųjį mokymą, kuris remiasi labai sudėtingomis architektūromis su milijonais hiperparametrų. „Šitie algoritmai geba atpažinti vaizduose tam tikras savybes, kurios yra būdingos tam tikrai klasei – tarkime, gali atpažinti, ar tai yra vėžys, ar ne“, – aiškina ji.
Mokslininkė pažymi, kad norint gauti kuo geresnius rezultatus, svarbu pateikti algoritmui didelį kiekį duomenų.
„Kuo daugiau duomenų, kuo jie geriau sužymėti medikų – tuo mūsų algoritmas geriau apsimoko, – teigia ji ir pažymi, kad algoritmo kokybę reikėtų vertinti pagal duomenų, kuriais jis buvo apmokomas, kiekį ir jų reprezentatyvumą. – Aš aplamai labai skeptiškai žiūriu, kai yra nurodomas 100 proc. tikslumas, nes tai yra atrinktų duomenų rezultatas – paimami vieni duomenys ir išmetami kiti, kuriuos klaidingai klasifikuoja.“
Lietuvos konkurencingumas DI srityje
Pasak profesorės, Lietuvos pozicija dirbtinio intelekto taikymo srityje šiuo metu yra stipri, tačiau trūksta specialistų, kad būtų pasiektas reikšmingas proveržis.
„Tai nelengvas mokslas, todėl daug specialistų šitoje srityje neturime, bet, manyčiau, kad esame gana neblogi hibridinių modelių kūrėjai. Ar mes galime atrasti tą nišą, kur galėtume sakyti „pasauli, štai mes čia ir mes kuriame“? Galbūt, bet reikia specialistų, o šiai dienai jų mums trūksta“, – teigia Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė ir prideda, kad „ [specialistų] reikėtų turbūt trigubai tiek, kiek turime“.
Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, Lietuvoje kuriamas DI centras, kuris bus pirmasis Baltijos šalyse. Mokslininkė tiki, kad jis padės pritraukti jaunimą į DI sritį.
„Lietuvoje statomas DI centras. Turėsime tikrai nemažai infrastruktūros, kuri leis mums kurti tuos sprendimus. Tikiu, kad mes pritrauksime jaunų žmonių, kurie norės daryti tuos tyrimus, ir tame centre sukursime kažką Lietuvai naudingo“, – teigia ji.
DI galimybės ir iššūkiai
Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė sako, kad dirbtinis jau gali labai daug, o jo taikymas tampa vis platesnis.
„[DI] geba automatizuoti tam tikras rutinines veiklas. Turbūt labai daug įmonių taiko tuos programinius robotukus, kurie atlieka tam tikrus veiksmus už mus – optimizuoja tą rutininę veiklą ir leidžia mums kaip darbuotojams užsiimti kūrybiška veikla“, – pasakoja laidos „DI ID“ pašnekovė.
Taip pat, anot jos, DI geba gana neblogai suprasti kalbą ir gana tiksliai atsakyti į tam tikrus klausimus – tam ji DI įrankius naudoja ir pati: „Naudoju, kai reikia, kad užvestų truputėlį ant kelio kažkokia temai rašyti arba, retkarčiais, kai noriu perfrazuoti kažkaip kitaip tam tikrą sakinį.“
„Ne visada man patinka [atsakymai], ten yra pilna ir haliucinacijų – tą reikėtų įvertinti ir suprasti, kad negalima 100 proc. pasitikėti, bet tikrai progresas yra ir jis kiekvieną kartą mane nustebina“, – teigia Agnė Paulauskaitė– Tarasevičienė.
DI keliamos rizikos
Nepaisant didelio potencialo, dirbtinio intelekto plėtra taip pat kelia tam tikrų rizikų. Kaip vieną iš pavojų pašnekovė išskiria giluminių klastočių kūrimą.
„Tobulėja atpažinimo metodai ir algoritmai – čia yra pavojus. Dirbtinio intelekto sritis yra tokia, kur kas savaitę ar kas mėnesį atsiranda naujų sprendimų, naujų algoritmų. Labai norėčiau tikėti, kad tie įrankiai, kurie atpažįsta [gilumines klastotes] yra stipresni, bet, manau, kad kurti gilumines klastotes irgi daug kam yra įdomu ir, ar tie rezultatai bus panaudoti geriems, ar blogiems tikslams, mes negalime užtikrinti“, – sako ji.
Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė sureaguoja ir į visuomenėje neretai nuskambančius teiginius, kad dėl DI žmonės praras svarbius įgūdžius.
„Ar dings kūrybiškumas, nebemokėsime sklandžiai rašyti, dėlioti minčių? Turbūt, jei degraduosim mes, degraduos ir DI, bet yra tų pavojų“, – teigia ji.
Ar DI gali būti sąmoningas?
Kalbėdama apie dirbtinio intelekto sąvoką, specialistė pažymi, kad žodis „intelektas“ „kelia tam tikrų abejonių ir net kai kurių mokslininkų pasipiktinimą“.
„Aš pati intelektinę sistemą laikau tokia, kai ji geba mokytis iš duomenų“, – sako ji.
Paklausta, ar tiki, kad dirbtinis intelektas kažkada taps sąmoninga būtybe, Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė atsako, kad tai – įmanoma.
„Žiūrint teoriškai, taip gali būti – jei jis apsimokys ir įsivaizduos, kad irgi yra žmogus“, – teigia ji, tačiau kartu pabrėžia, kad „visą laiką turime turėti išjungimo mygtuką“.
Vis dėlto, profesorė mano, kad visuomenei nereikėtų stengtis sukurti sąmoningo DI.
„Manau, kad dirbtinis intelektas turėtų tarnauti žmonijai – padėti ir asistuoti mums gyvenime. Ar robotai turėtų būti labai sąmoningi ir pasiekti mūsų protą? Aš galvoju, kad ne“, – aiškina ji.
Kalbėdama apie dirbtinio intelekto tarnavimą visuomenei, Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė pabrėžia, kad jis jau yra puikus pagalbinis įrankis.
„Daugiausiai dirbu ties medicina, tai diagnostika pažengė labai stipriai ir iš tikrųjų mes galime daugiau padaryti. Visada atsiras skeptikų ir pesimistų, bet aš labai tikiu, kad mes DI taikysime geriems tikslams“, – apibendrina ji.
