„DI dalyvavimo teisėkūroje nereikėtų įsivaizduoti kaip filmo, kuriame visi sudėję rankas leidžia robotui panaikinti demokratiją, pažeidinėti žmogaus teises ir įvesti diktatūrą. Į DI sprendimus teisėje šiuo metu žiūrima kaip į labai galingus pagalbinius įrankius, padedančius įstatymų leidėjams geriau suderinti įvairių visuomenės grupių interesus ir net pamodeliuoti, kaip būsimos reformos paveiks valstybės gyvenimą. Žinoma, išlikti atsargiems taip pat būtina. DI turėtų būti eliminuotas iš galutinio sprendimo dėl teisės akto priėmimo stadijos, tai turi daryti žmonės, naudojami DI sprendimai turi būti patikimi, o duomenys turi būti tinkami ir kokybiški“, – teigia P. Pakutinskas.
Daugiau skaidrumo, mažiau sugaišto laiko
Įvykus rezonansiniam nusikaltimui ar plačiai nuaidėjus žurnalistiniam tyrimui apie sėkmingą pelnymąsi iš įstatymų spragų, visuomenė iš įstatymų leidėjų pradeda reikalauti greitai priimti atitinkamas radikalias reformas. Deja, čia ir dabar galimai reikalingi teisės aktų projektai dažnai ilgam nugula į įvairių specialistų, ministerijų ir kitus gilius stalčius, nes teisėkūros traukinį sustabdo būtinybė kruopščiai išanalizuoti šimtus, o kartais net ir tūkstančius dokumentų, gerųjų ir blogųjų patirčių, teismų praktiką, atlikti daug kitų svarbių rutininių darbų, nes trumpalaikė emocija, kad visus reikia bausti ir viską reikia radikaliai keisti nebūtinai bus teisinga, reikia rasti racionalius, duomenimis grįstus sprendimus.
„Atidžiai ir platesniame kontekste išnagrinėti jau esantį teisinį reglamentavimą būtina tam, kad nauji teisės aktai nesikirstų su kitais bei vėliau nesudarytų galimybių piktnaudžiauti, neiškreiptų kitų, anksčiau pasiektų, teigiamų tikslų. Milžiniška duomenų analizės sparta pasižymintis DI čia itin naudingas. Jis per kelias sekundes geba rasti prieštaravimus tarp teisės normų, identifikuoti ydingas nuostatas ar net pateikti rekomendacijas dėl jų pakeitimų,. Tai padėtų kurti unifikuotus, tarpusavyje suderintus teisės aktus bei leistų teisei greičiau prisitaikyti prie besikeičiančių aktualijų. Kitas labai svarbu momentas, kad tobulėjantys didieji kalbos modeliai gali išgryninti, supaprastinti teisės norminių aktų kalbą, struktūrą taip, kad dokumentas būtų lengvai suprantamas bet kuriam piliečiui, neliktų dviprasmybių, sudėtingų sąsajų ir kt. Nors jau yra neblogų sprendimų, bet šiuo metu dauguma DI sprendimų dar „turi pasimokyti lietuvių kalbos“, bet progresas yra milžiniškas ir labai netolimoje ateityje turėsime labai gerus pagalbininkus“, – aiškina P. Pakutinskas.
Kita nauda, kurią DI galėtų atnešti į teisėkūros procesą – tikslesnės aktų poveikio visuomenei prognozės. Svarbu gebėti modeliuoti kaip vienoks ar kitoks reguliavimo pakeitimas įtakos visuomenę, nes galimai gražus sakinys įstatyme gali turėti visiškai atvirkščią poveikį visuomenei. Tam, kad būtų išvengta netikėto neigiamo poveikio visuomenei, atskiroms jos grupėms, skirtingiems sektoriams ir net tarptautiniams santykiams, prieš keičiant ar priimant naują įstatymą, DI galėtų patikrinti jo įtaką pasitelkdamas tikroviškas simuliacijas. Pavyzdžiui, jei numatoma įvesti naują įstatymą dėl viešųjų pirkimų skaidrumo, DI galėtų modeliuoti, kaip jis paveiks tiek ten dalyvaujantį smulkųjį verslą, tiek dideles korporacijas. Kitaip tariant, DI sistemos galėtų atsakyti, pavyzdžiui ar papildomas skaidrumas paskatins didesnę konkurenciją, mažindamos viešųjų pirkimų sąnaudas, ar atvirkščiai, sukels administracinės naštos augimą ir procesų lėtėjimą, arba, pavyzdžiui, valstybei norint didinti mokesčius ar įvesti lengvatas, galima būtų modeliuoti tikroviškesnį poveikį visuomenei, atskiroms jų grupėms, tokie modeliavimai galėtų paliesti net atrodo tolimus klausimus, pvz.: kaip mokesčio didinimas paveiks migraciją, vidutinio gyventojų sluoksnio formavimąsi, o gal net pensininkų gyvenimo kokybę. Prognozės buvo daromos ir anksčiau, tačiau DI sistemos pasitelkdamos didžiulį kiekį duomenų tai gali atlikti daug tiksliau, greičiau ir pigiau.
Galiausiai DI gali padėti sukurti teisės aktų paaiškinimus, kurie būtų suprantami skirtingoms visuomenės grupėms – nuo paprastų piliečių iki verslo atstovų ar nevyriausybinių organizacijų. Tokios platformos leistų žmonėms greitai rasti atsakymus į dažniausiai kylančius teisinius klausimus, mažindamos teisės aktų interpretavimo klaidas, kurios gali kilti, kai piliečiai savarankiškai neteisingai suprantant įstatymų tekstus. Tai ypač aktualu dirbantiems savarankiškai, smulkiajam verslui ir net paprastiems šalies gyventojams, kuriems kai kada tenka priimti teisės aktų nuostatomis pagrįstus sprendimus, tačiau ne visada yra galimybė pasikonsultuoti su teisininku. Tačiau čia yra dvi medalio pusės, viena vertus, tai patogu ir daugiau žmonių galėtų tinkamai taikyti įstatymus, juos kruopščiau vykdyti, kita vertus, profesionalią, į konkrečią situaciją orientuotą, teisinę konsultaciją gali suteikti tik kvalifikuotas teisininkas, už tai likdamas atsakingu, o kas atsakys, jei DI sugalvos haliucinuoti ir patarti to kas nėra teisinga. Todėl bent šioje stadijoje linkčiau prie įstatymų kokybės gerinimo, taip, kad juos gebėtų perskaityti ir suprasti kiekvienas pilietis, o esant poreikiui aiškinti teisės normą tai turėtų daryti atitinkamą kompetenciją turintis asmuo, galimai pasitelkdamas DI sprendimus, nes visa kita kaip gydymasis „Google“ pagalba, gali padėti, bet gali ir pakenkti.
Grėsmes gali padėti suvaldyti reguliavimas
Nepaisant akivaizdžių DI pranašumų teisės aktų leidimo procese, jo panaudojimą šioje srityje stabdo savotiškas abejonių rūkas. Viena didžiausių rizikų – šališkumas. Algoritmai mokosi iš pateiktų istorinių duomenų, tad jei šie duomenys nėra objektyvūs, nėra pakankamai įvairūs, jų mažai, arba patys duomenys yra šališki, juk žmonės irgi šališki, mūsų visuomenė nėra tobula, arba DI sistemose nėra įdiegiami atitinkami saugikliai, šališkumas gali būti įtvirtintas ir teisės aktuose, kurių pataisymas vėliau būtų sudėtingas bei brangus.
Dar labiau sprendimų priėmėjus gąsdina galimas priešiškų jėgų įsitraukimas. Nedraugiškų valstybių remiami kibernetiniai įsilaužėliai teoriškai galėtų „užnuodyti“ teisės aktų leidėjų naudojamus DI sprendimus taip, kad jie rekomenduotų, pvz. invazijos pretekstu tapti galinčias tautinių mažumų įstatymų pataisas arba blokuotų nacionalinių krizių valdymui būtinus įstatymų projektus, motyvuodami išgalvotomis rizikomis.
Kadangi DI vaidmuo teisėkūroje kol kas matomas tik kaip patariamasis, šios grėsmės greičiausiai nebūtų tokios didelės, žmogus turi patikrinti ir priimti galutinį sprendimą. Kita vertus, nuo rizikų ginti turintį kontrolės procesą gali sutrukdyti žmogiškas inertiškumas. Matydami kokybišką DI darbą teisėkūroje, įstatymų leidėjai ilgainiui gali nustoti abejoti jo rekomendacijomis ir nepastebėti giliai „įsiūtų“ landų siauriems verslo interesams ar valstybės priešų įtakos. Todėl besikuriantis DI teisinis reguliavimas yra labai svarbus.
„Kad ir kaip baimintumėmės DI įtraukti į teisės aktų kūrimą, nereikėtų būti naiviems. JAV investicinio banko „Goldman Sachs“ skaičiavimais, DI jau gali nudirbti maždaug pusę teisininko darbo, todėl labai didelė tikimybė, kad Lietuvos įstatymų leidybos procese jis jau naudojamas didesne ar mažesne apimtimi. Turint tai omenyje, kur kas geriau sukurti oficialius, saugius, patikimus ir skaidrius tam skirtus sprendimus bei atliepiant rizikas, reglamentuoti DI panaudojimą teisėkūroje. Nusistatymas prieš DI tik vers specialistus jį naudoti neoficialiai, pasinaudojant asmeninėmis paskyromis ir kt., kur tų pavojų slypi dar daugiau,“, – įsitikinęs teisės ekspertas.
DI kaip demokratijos stiprinimo priemonė
Dirbtinis intelektas (DI) turi potencialą tapti ne tik technologiniu teisėkūros procesų proveržiu, bet ir demokratijos stiprinimo įrankiu. Viena iš svarbiausių jo galimybių – padėti piliečiams geriau suprasti ir įsitraukti į teisėkūros procesus, suteikiant jiems daugiau informacijos ir galimybių dalyvauti. Naudojant DI paremtas platformas, piliečiai galėtų ne tik patogiai teikti savo pasiūlymus ar balsuoti už tam tikras iniciatyvas, bet ir realiu laiku stebėti, kaip jų idėjos yra nagrinėjamos. Tai skatintų didesnį pasitikėjimą valdžios institucijomis.
Dar viena DI galimybė teisėkūroje – visuomenės nuomonės struktūravimas. DI technologijos gali analizuoti tūkstančius piliečių pateiktų idėjų, pasiūlymų ar komentarų ir identifikuoti pagrindines problemas bei prioritetus. Taip įstatymų leidėjams būtų galima matyti ne tik garsiausiai viešojoje erdvėje išsakomas įtakingiausių grupių nuomones, bet ir apibendrintą vaizdą, atspindintį, kas labiausiai rūpi įvairioms visuomenės grupėms. Tokiu būdu teisėkūros sprendimai taptų labiau pagrįsti ir atitiktų piliečių interesus.
Be viso to, DI taip pat pajėgus sustiprinti teisėkūros proceso skaidrumą, padėdamas analizuoti ir aktyviai viešinti teisės aktų rengimo eigą. Šiuolaikinėse demokratinėse visuomenėse svarbu, kad teisėkūra būtų ne tik efektyvi, bet ir aiški visuomenei. DI gali išryškinti sudėtingas teisės aktų sąsajas, nustatyti, kurie dokumentai buvo svarbiausi rengiant konkretų įstatymą, ir net paaiškinti, kaip tam tikri duomenys ar interesai darė įtaką galutiniam sprendimui. Tai gali išjudinti pasyvias visuomenės grupes, pavyzdžiui pamačiusios, kad atitinkamus įstatymus inicijuoja siauros interesų grupės ir jie yra priimami, nes niekas nepateikia kontrargumentų, neatspindi kitų nuomonių, gal kituose svarstymuose suformuos savo nuomones ir pateiks, taip tobulinant visuomenės skirtingų grupių atstovavimą, demokratiją.
„DI gali būti nepakeičiamas įrankis ne tik vietinės, bet ir tarptautinės demokratijos stiprinimui. Pasaulyje, kuriame vis daugiau visai žmonijai aktualių ir tarptautinio reguliavimo reikalaujančių problemų – nuo klimato kaitos iki kibernetinio saugumo – DI galėtų padėti derinti skirtingų šalių teisės normas ir pasiūlyti harmoningus sprendimus. Tai sukurtų pagrindą vieningesnei, skaidresnei ir tarpusavyje labiau suderintai tarptautinei teisinei sistemai, kuri būtų naudinga ne tik atskiroms valstybėms, bet ir globaliai bendruomenei. Gerų pagalbinių įrankių tikrai turėsime, tačiau dėl visko turi susitarti ir likti atsakingi žmonės“, – reziumuoja P. Pakutinskas.
