Dirbtinis intelektas – svarbus pagalbininkas
Pirmą kartą dirbtinio intelekto įrankį T. Bartninkas panaudojo būtent darbo užduočiai atlikti – parengti metinį strategijos planą. Anot specialisto, pokalbių robotas „ChatGPT“ ne tik padėjo sutaupyti laiko, bet ir priminė tai, ką jis buvo pamiršęs. „Jis buvo man geras „asistentas primintukas“, – sakė T. Bartninkas.
Kartu jis teigė, kad dirbtinis intelektas gali puikiai pasitarnauti darbo rinkoje dėl vaizdų generavimo galimybių. Anot komunikacijos stratego, dirbtinis intelektas puikus tuo, kad „jis gali parodyt tau tai, ką gali įsivaizduoti“.
„Kolegos naudoja „Midjourney“ vaizdams generuoti. Ten yra pokyčiai, kurie naudingi laiko prasme, pinigų prasme, – kalbėjo specialistas. – Paprastas pavyzdys – vaizdo įrašo kadruotė. Anksčiau reikėdavo laukti piešėjo ir piešti, dabar kai ką jau gali pasidaryti su dirbtiniu intelektu.“
T. Bartninkas prisiminė ir smagų DI panaudojimo atvejį socialinės reklamos kampanijoje: „Uždavėme DI užklausą, kad jis mums pavaizduotų, kaip atrodys Ukrainos pergalė, tai smagių dalykų prigeneravo – pavyzdžiui, kad sėdi Putinas su Lavrovu kalėjime, kad Zelenskis kareivių nešamas ant rankų per gatvę ir visur konfeti.“
Vis dėlto specialistas pažymėjo, kad žmogaus prisilietimas tokiuose darbuose vis dar būtinas, nes dirbtinis intelektas daro klaidų – pavyzdžiui, prideda žmogui daugiau pirštų.
Atsižvelgdamas į DI privalumus ir trūkumus, T. Bartninkas jį vaizdingai prilygino mikrobangų krosnelei, sakydamas, kad „jei visą laiką su ja darysi maistą bus nelabai gerai, bet kartais praverčia.“
Dirbtinis intelektas Lietuvos reklamos sektoriuje
Paklaustas, ar dabartiniame Lietuvos reklamos sektoriuje jau galime išvysti daug DI vaisių, pašnekovas teigė, kad atsakymas – nevienareikšmiškas.
„Turbūt reiktų skirti rezultatus į dvi dalis – vidinius ir išorinius, nes mūsų darbas išsiskiria į dvi dalis: sugeneruoti idėjas ir jas pristatyti klientui ir po to tas parengtas idėjas realizuoti į komunikaciją, kurią mato visi žmonės“, – nurodė T. Bartninkas, paaiškindamas, kad vidiniuose (tuose, kuriuos mato klientai) rezultatuose DI panaudojimo yra žymiai daugiau nei išoriniuose – galutiniuose produktuose, kuriuos gali matyti visi.
Be to, anot komunikacijos stratego, Lietuva – gana specifinė rinka, kuriai DI įrankiai dar nėra pritaikyti, todėl ir jo pritaikomumas nėra toks platus. Tačiau T. Bartninkas nusiteikęs optimistiškai – ateis ir mūsų eilė.
„Kol kas dalis dalykų yra mums nepritaikyti ir juos pritaikyti kainuoja per brangiai – todėl dar reikia atlikti šiuos darbus žmonių rankomis. Kažkada tai pasikeis, – kalbėjo specialistas. – Vėliau, kai bus atrasti sprendimai, juos greičiausiai automatizuotai atliks pats dirbtinis intelektas, kuris mokysis. Bet spėju, kad dar du ar tris metus mes išliksime šiek tiek periferijoje.“
Pilnai žmogaus nepakeis
Kalbėdamas apie ateities darbo rinką T. Bartninkas teigė, kad DI pilnai nepakeis žmogiškojo kūrybiškumo ir rankų darbo.
„Yra ir bus tų sričių, kur vertinamas kraftas. Ir dabar yra tokių sprendimų, kur mes rankutėmis sulipdome, padarome ir tai yra labai vertinama“, – pažymėjo komunikacijos strategas.
Taip pat, anot jo, DI nepanaikins specialistų poreikio. T. Bartninko teigimu, nors kai kuriose profesijose reikės mažiau darbuotojų – jie bus labiau vertinami.
„Niekas žmonių neišstums, tiesiog dalį dalykų darys ne žmonės. Tų specialistų bus mažiau, bet jie gaus didesnį atlyginimą“, – kalbėjo jis.
Dirbtinio intelekto keliami pavojai
Didžiulį dirbtinio intelekto potencialą neišvengiamai lydi ir tam tikros grėsmės. Pasak T. Bartninko, viena didžiausių problemų – DI prieinamumas bet kam.
„Tai, kad tas įrankis yra prieinamas bet kam, man šiek tiek kelia nerimą. Didžiausias klausimas man yra, kaip valdyti jo naudojimą. Beribis naudojimas gali privesti prie bėdų“, – sakė specialistas, pažymėdamas, kad DI technologija gali padėti sukčiams vykdyti apgaules – pavyzdžiui, pakeisdama balsą.
Tačiau laidos „DI ID“ pašnekovas tiki, kad šiai grėsmei spręsti bus atrasti tinkami kontrolės mechanizmai: „Sveikoji pasaulio dalis – Europa, Šiaurės Amerika, dalis Azijos ras sprendimus, kaip šitą įrankį kiek įmanoma suvaldyti.“
Kita problema, kurią komentavo T. Bartninkas – DI nulemtas informacijos perteklius ir klaidingos informacijos sklidimas. Anot specialisto, su šia problema galime kažkiek tvarkytis ir patys.
„Kad informacijos kiekis didėja, tai yra akivaizdu ir jis tampa perteklinis, bet su kiekviena diena daugėja įrankių, kaip su ta informacija dorotis. Tiesiog dalis žmonių yra gana kvailoki ir jie įkliūna į spąstus. Kaip ir senais laikais, taip ir dabar yra įrankių, kaip tų apgaulių išvengti. Vienas iš jų – neskubėti“, – dėstė jis.
Ekspertas, kalbėdamas apie DI rizikų kontroliavimą, pabrėžė ir mokymosi svarbą. Anot jo, tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems sunkiau sekasi atpažinti vaizdo ir garso klastotes.
„Vyresnis turi mokytis, o jaunesnis turi padėti vyresniam suprasti, – kalbėjo T. Bartninkas. – Reikia kiekvieną dieną domėtis pasauliu. Jeigu tu gyveni kiaute, gyveni praeitimi ar senais blogais laikais, tai tau šiais laikais bus sunku. Jeigu atsimenate, buvo diskusijos, kad senjorai nemokės kortelėmis naudotis – bet išmoko, tai ir čia bus tas pats.“
Nepaisant grėsmių, T. Bartninkas į DI poveikį žvelgia optimistiškai: „Kuo daugiau DI veršis į mūsų gyvenimą, tuo daugės žmonių, kurie to privengs. Aš prognozuoju, kad taps madinga skaityti tikrą knygą, čiupinėti tikrą daiktą, pačiam sugalvoti, pačiam išmąstyti. Žmonės dalies DI dalykų atsisakys tam, kad neprarastų savasties, ką mes jau dabar darome.“
