Naujiena buvo paskelbta kartu su pranešimu, kad „Getty Images“ savo nuotraukų ir vaizdo įrašų banką leis naudoti „TikTok“ DI paremtam vaizdo įrašų kūrimo įrankiui „Symphony Creative Studio“.
Pasak abiejų įmonių, rinkodarininkai galės naudoti „Getty“ licencijuotas nuotraukas ir vaizdo įrašus DI sugeneruotoms reklamoms kurti, įskaitant rinkodaros pranešimus, kuriuose vaizduojami į realius žmones panašūs veikėjai.
„Getty“ ir „TikTok“ neatskleidė finansinių sandorio sąlygų.
Pasak Kinijai priklausančios programėlės, „Getty Images“ integracija siekiama patobulinti „TikTok“ įrankius, skirtus reklamuotojams ir turinio kūrėjams.
„Norime suteikti reklamuotojams daugiau galimybių ir padėti jiems užmegzti ryšį su savo bendruomenėmis pasitelkiant generatyvinio dirbtinio intelekto galią“, – bendrame pranešime teigė „TikTok“ kūrybinių produktų monetizavimo vadovas Andy Yangas.
DI valdomi įrankiai, turintys potencialo padėti užsidirbti pinigų, tapo labai populiarūs nuo tada, kai generatyvinis DI 2022 m. pabaigoje patraukė viso pasaulio dėmesį, „OpenAI“ pristačius „ChatGPT“.
Ši technologija geba greitai kurti vaizdo įrašus, paveikslėlius ar rašytinius tekstus, reaguodama į kasdiene kalba išsakytus nurodymus.
Tačiau kilo klausimų, kaip milijardus dolerių į DI investuojančios įmonės iš to užsidirbs pelno.
Praėjusį mėnesį internetinės reklamos milžinai „Amazon“, „Google“ ir „Meta“ pristatė naujus įrankius: nuo šiol DI jų platformose padeda kurti reklamas.
„Augant autentiškų pasakojimų reklamoje paklausai, poreikis kurti patrauklų, kokybišką turinį, kuris veiksmingai perteiktų šias istorijas auditorijai, kaip niekada didelis“, – bendrame pranešime teigė „Getty Images“ vyresnysis pasaulinių strateginių partnerysčių viceprezidentas Peteris Orlowsky.
Generatyviniai DI modeliai, apmokyti pagal internete rastus vaizdus, straipsnius ir kitus duomenis, daugelį vartotojų nuteikė entuziastingai, tačiau supykdė rašytojus, menininkus ir kitus kūrėjus, kurie mano, jog jų kūryba pasisavinama neatsiklausus ir nesumokėjus kompensacijos.
Tokie leidiniai, kaip „New York Times“, pateikė ieškinius, gindami savo turinį, o kai kurios naujienų agentūros pasirinko sudaryti licencijavimo sandorius.
